Seimo rinkimus laimėjus Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungai (LVŽS), būtent jie nuo šiol formuos politinę darbotvarkę. Panašiai kaip jūs tai darėte pastarąjį dešimtmetį, jei ne ilgiau.

Atmintyje gyviausias pavyzdys – Darbo kodeksas. Vadinamosios derybos dėl jo niekada nebuvo lygiavertės, nes jis nuo pat pradžių buvo liberalus.

Supratę, kad toks jo pristatymas ne visiems sukelia pačius maloniausius jausmus, pradėjote naudoti eufemizmą „lankstus“, tačiau tai nepakeitė esmės.

Naujosios darbo santykių taisyklės iš pat pradžių buvo parengtos taip, kad labiau atitiktų darbdavių interesus, o darbuotojų atstovai tegalėjo siūlyti kaip smarkiai bus sumažintos jų teisės ir socialinės garantijos.

Pavyzdžiui, kalbėta tik apie tai, kiek sumažinti išeitines išmokas arba sutrumpinti įspėjimo terminus, bet ne apie tai, kad galbūt verta juos palikti tokius pat arba, baisu pagalvoti, netgi padidinti.

Tačiau ir šie kompromisai per priėmimą birželį ir ypač atmetus prezidentės veto rugsėjį buvusių valdančiųjų buvo išmesti į šiukšlių dėžę.

Naujosios darbo santykių taisyklės iš pat pradžių buvo parengtos taip, kad labiau atitiktų darbdavių interesus, o darbuotojų atstovai tegalėjo siūlyti kaip smarkiai bus sumažintos jų teisės ir socialinės garantijos.

„Galima kvailinti dalį liaudies visą laiką, galima kvailinti visą liaudį tam tikrą laiką, tačiau negalima kvailinti visos liaudies visą laiką“, – ši JAV prezidento Abraomo Linkolno citata, mano supratimu, pakankamai tiksliai įvardija Seimo rinkimų rezultatų priežastis.

Ar liaudis ir toliau bus kvailinama, parodys laikas, tačiau liberalai dabar gali imtis kilnaus tikslo ir neleisti, kad kraštutiniai ar neapgalvoti LVŽS sprendimai pakenktų šalies gyventojams.

Kol kas panašu, kad Ramūnas Karbauskis ir jo kolegos dėl savo „Darnios Lietuvos Vyriausybės programos“ su visais joje esančiais anksčiau politiniame užribyje buvusiais pasiūlymais nusiteikę rimtai.

Kažkodėl tai sukėlė didelę nuostabą į konsultacijas dėl koalicijos atvykusiems liberalams iš konservatorių partijos.

Pripratę sąlygas diktuoti patys, jie tikėjosi ant stalo padėti savo „Naująjį Planą Lietuvai“ ir net susidūrę su realybe dar kelias valandas debatavo apie mokinio krepšelio principą.

Liberalų iš socialdemokratų partijos konsultacijoje su valstiečiais žaliaisiais buvo mažiau ir panašu, kad kaip tik tai jiems leis išlikti valdžioje.

Žinoma, klausimas, ar likimas pozicijoje netaps jų pabaigos pradžia lieka atviras. Politologai ir patys socialdemokratų partijos nariai pateikė įtikinamų argumentų, kodėl žadamą „atsinaujinimą“ paprasčiau būtų įgyvendinti neužimant svarbių postų.

Beje, būtent postų dalybose paaiškės, kas Lietuvos laukia per artimiausius ketverius metus.

Jei socdemai liks įsikandę Susisiekimo ministerijos su Stasiu Dailydka „Lietuvos geležinkeliuose“, visos kalbos apie „grįžimą prie vertybių“ kels tik juoką.

Skiriant naujuosius ministrus pagaliau taps aišku ir tai, kas slypi už R. Karbauskio termino „profesionalai“.

Mažai tikėtinas, bet daugiausiai pritarimo šūksnių sulaukti galintis scenarijus būtų, jei susisiekimo ministru taptų Aivaras Abromavičius, o sveikatos apsaugos – Ingrida Šimonytė.

Jei socdemai liks įsikandę Susisiekimo ministerijos su Stasiu Dailydka „Lietuvos geležinkeliuose, visos kalbos apie „grįžimą prie vertybių“ kels tik juoką.

Abu jie rinkimuose dalyvavo su konservatorių partija, tačiau nėra jos nariai. Pagrindinis klausimas, ar naujoji koalicija ryžtųsi tokiam realias permainas atnešti galinčiam žingsniui?

Bet kokiu atveju, permainos Lietuvos politikoje neišvengiamos. Tačiau tai jokiu būdu nereiškia, kad dėl to gyventi taps geriau.

Kol kas daugiausiai dėmesio viešojoje erdvėje sulaukė LVŽS idėjos apie valstybinį banką, alkoholio monopolį, NaPro technologijas, valstybines vaistines, kurių prastas įgyvendinimas turėtų katastrofiškų pasekmių.

Beje, kalbos apie valstybinį vaistinių tinklą verčia sunerimti netgi labiau nei visos kitos, nes jų valstiečių žaliųjų programoje nebuvo.

Tai yra grynai R. Karbauskio idėja ir kyla nemalonus klausimas: kiek dar kol kas nežinomų minčių sukasi šio lyderio galvoje?

Lietuvoje prasideda įdomūs laikai, o liberalai ir socialinės rinkos ekonomikos šalininkai turės išmokti derėtis ir susitarti.

Pradėti galima nuo geresnio savo oponentų supratimo. Konsultacijose dėl koalicijos dalyvavęs Andrius Kubilius turbūt jau įpusėjo „Kvailių žvejonę“, kurios vienas iš autorių yra lietuviškų šaknų turintis Nobelio premijos laureatas Robertas Shilleris.

Savo ruožtu visiems pirmą kartą į parlamentą išrinktiems LVŽS nariams vertėtų bent po kelis kartus atidžiai perskaityti Lietuvos Respublikos Konstituciją ir Seimo Statutą.