Niekas nežino, tas tiesa. Net jie patys, valstiečiai, nežino, kiek gyvuos, kiek ir kas jiems pavyks, kas nepavyks. Pusė partinių, kita pusė partijai nepriklauso ir visai neturi tokio noro. O dalis greičiausiai nė nežino, ko atėjo į valdžią.

Tačiau šioje ilgoje nežinomųjų, kaip sako V. Landsbergis, eilėje yra vienas labai aiškus dalykas.
R. Karbauskis šiai pergalei Seimo rinkimuose ruošėsi labai ilgai ir labai daug į ją įdėjo. Ne, čia nėra Sauliaus Skvernelio pergalė, šie Seimo rinkimai. Ne Stasio Jakeliūno. Ne Tomo Tomilino. Ne Aurelijaus Verygos. Ar juo labiau Kęstučio Smirnovo, kuris nokautavo premjerą Algridą Butkevičių.
Tai yra asmeninė R. Karbauskio pergalė.

Kitaip nei žalias (nuostabu, kiek reikšmių šis žodis įgijo po Seimo rinkimų) konservatorių jaunimėlis, kuriam Seimo rinkimai buvo nuotykis, kurį galima atšvęsti su draugeliais prie baro, o nepavykus nuotykiui jį taip pat prie baro nuplauti. Ar pavirkauti interneto erdvėje, kokie gi tie lietuviai vis dėlto kaimiečiai – jie nepatikėjo mumis, nešančiais tikrus pokyčius. Tai tegul ir turi. Tegul turi šakes, traktorius ir kitką, kas telpa į memus su nusvirusiom varpom ir R. Karbauskiu vidury.
R. Karbauskis pergalei ruošėsi keliolika metų ir jų veltui nešvaistė. Atsirado Naisiai, žymusis kalnas, nuo kurio atsiveria vaizdas lyg iš gandro skrydžio. Festivaliai, nemokami, be alkoholio. Ekskursijos, taip pat nemokamos. Sveikatos patikrinimo autobusiukai, irgi nemokami. Serialui „Naisių vasara“, kuris buvo pasiekęs žiūrimumo aukštumas ir žiūrovams buvo nemokamas, pagrindinio herojaus vaidmeniui rastas be galo į R. Karbauskį panašus žmogus.
Indrė Makaraitytė

Negali sakyt, skyrė ir konservatoriai šiek tiek laiko rinkimams. Gabrielius Landsbergis metė Briuselį. Apvažiavo Lietuvą. Sukūrė programą. Pakeitė kai kur senuosius konservatorius savo bičiuliais, artimuoju ratu, kai kur atsinaujino, kitur nespėjo. Tačiau jie nesėdėjo prie projekto – Tėvynės Sąjunga – keliolika metų ir nekūrė tiek pat metų asmeninės Lietuvos vizijos. Ir jei išvis investavo ką nors iš savo kišenės šiems rinkimams, tai geriausiu atveju vieną kitą tūkstantį. Ir tuos – geresniam kostiumui.

Tuo tarpu R. Karbauskis pergalei ruošėsi keliolika metų ir jų veltui nešvaistė. Atsirado Naisiai, žymusis kalnas, nuo kurio atsiveria vaizdas lyg iš gandro skrydžio. Festivaliai, nemokami, be alkoholio. Ekskursijos, taip pat nemokamos. Sveikatos patikrinimo autobusiukai, irgi nemokami. Serialui „Naisių vasara“, kuris buvo pasiekęs žiūrimumo aukštumas ir žiūrovams buvo nemokamas, pagrindinio herojaus vaidmeniui rastas be galo į R. Karbauskį panašus žmogus. Ar pamenate, koks teigiamas buvo „Naisių vasaros“ herojus? Mes be reikalo nurašome vaizdinius, kurie įsikerta žmonėms į smegenis. Taip taip, tiems patiems kaimiečiams, kurių nematome iš Vilniaus bokštų. Juk elitas serialų nežiūri...

O gandras iš Naisių, jei esate pastebėję, dabar blizga kiekvieno valstiečio atlape. R. Karbauskio gandras.
Jei socialdemokratai atrodo gerokai gudresni, konservatoriams supratimo, kas yra R. Karbauskis Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, labai trūksta. Ir kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad atsisakę suprasti esminį šių Seimo rinkimų pokytį, konservatoriai jau bus pralaimėję ir koalicijos dėliojimo žaidimą. Ne tik Seimo rinkimus. Galima, žinoma, laukti, kol valstiečiai suirs. Bet laukimas gali užtrukti.
Indrė Makaraitytė

Sukurti Naisius reikėjo ir jėgų, ir pinigų. Kiek pinigų? Vargu, ar tiksliai galėtų pasakyti pats R. Karbauskis, bet tai yra milijonai. Nė vienas iš naujųjų valstiečių Seimo narių neįdėjo tiek jėgų ir tiek pinigų, kiek R. Karbauskis. Ir tai valstiečiai supranta. Jie savęs visiškai nenurašo, tačiau stebint šiuos žmones labai aiškiai matyti, kam jie dėkingi už pergalę Seimo rinkimuose ir kas čia tikrasis jos savininkas.

Jei valstiečiai supranta, gal ir visiems potencialiems valstiečių partneriams valdžioje tai jau vertėtų suprasti?

Kol kas nė viena partija iš tų, su kuriais konsultavosi valstiečiai, dar nepasakė, kad tiesiu taikymu eina į opoziciją. Tačiau jei socialdemokratai atrodo gerokai gudresni, konservatoriams supratimo, kas yra R. Karbauskis Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje, labai trūksta. Ir kuo toliau, tuo labiau atrodo, kad atsisakę suprasti esminį šių Seimo rinkimų pokytį, konservatoriai jau bus pralaimėję ir koalicijos dėliojimo žaidimą. Ne tik Seimo rinkimus.

Galima, žinoma, laukti, kol valstiečiai suirs. Bet laukimas gali užtrukti.
Vyriausybę surinks R. Karbauskis, o ne būsimasis premjeras. Kad ir kaip tai būtų keista ar neįprasta.
Indrė Makaraitytė

Tai suprasdamas V. Landsbergis, pamatęs, kad ant jo anūko – partijos pirmininko – galvos krenta daugiau nei jis kol kas gali pavežti, trečiadienį pradėjo švelninti padėtį ir kai ką paaiškino: mes nekontroliuojame padėties, todėl keliame daugiau klausimų, ar tikrai verta eiti su nežinomuoju į koaliciją.

Tiesa, šie klausimai buvo pateikti pageidavimų tonu. Pavyzdžiui, net nesulaukus rinkimų rezultatų, Gabrielius Landsbergis pareiškė, kad konservatoriai nori derėtis ne su R. Karbauskiu, o su S. Skverneliu. Kadangi labai norėjo S. Skvernelio, R. Karbauskis jiems atsiuntė Povilą Urbšį, kuriam pats V. Landsbergis skiria Panevėžio konservatorių suardymo nuopelną. O dabar jau profesorius klausia, o kodėl pats R. Karbauskis neateina derėtis su mumis, pats jis, asmeniškai, nekviečia prie stalo ir nepasako, kad mes jiems reikalingi.

Čia tik vienas epizodas. Jų buvo ir daugiau. Ir jų bus dar daug, nes padėtį savo partijoje kontroliuoja R. Karbauskis, o jis gali daryti nesąmonių ir daug klaidų. Vieną dieną paskirti premjeru Bronį Ropę. Kitą dieną, pamačius, kad gal persistengė, senąjį premjerą pakeisti S. Skverneliu. Dėlioti ministrus, rinktis koalicijos partnerius. Taip yra ir jau laikas pagaliau suprasti, kad kurį laiką kitaip nebus. Vyriausybę surinks R. Karbauskis, o ne būsimasis premjeras. Kad ir kaip tai būtų keista ar neįprasta.

Beje, regis socialdemokratai pirmiau nei V. Landsbergis suprato, kad R. Karbauskio spaudimas duoda priešingą rezultatą. Ir jei su šiuo žmogumi galima susitarti, tai tik geruoju.

Ši pergalė yra didžiausia ligi šiol R. Karbauskio politinė pergalė. Ji buvo brangi, ji labai asmeninė ir ji yra jo. Ir būtų naivu manyti, kad jis taip lengvai ją kam nors atiduos, o viziją leis pagadinti prašalaičiams. Galbūt R. Karbauskis suklups, nesuvaldys savo partijos, galbūt vieną dieną jis pats turės pripažinti pralaimėjimą, bet mes neįvertiname, ką gali žmogus, kai tikslo tyliai, ramiai, metodiškai ir užtikrintai siekia ne pusę, o keliolika metų. Ir kuris dažniausiai pašnekovui nežiūri į akis.

Šiek tiek fanatiška? O taip. Bet šiam fanatizmui su Naisiais kaip pavyzdžiu Seimo vartus atvėrė rinkėjai.

Jiems buvo gana ankstesnių valdžių ir senųjų politinių veikėjų abejingumo.