Rinkimų rezultatai parodė, kad gerokai iki rinkimų prasidėję įvairūs teisėsaugos veiksmai, pasišvaistymai pažymomis, nuolat pradedami ir niekuo nesibaigiantys ikiteisminiai tyrimai žmonėms neprašvilpė pro akis ir ausis. Juolab, suveikė netgi tiesioginė Prezidentės propaganda prieš ir per rinkimus.

„Už permainas!“ – garsiai agitavo šalies vadovė prie balsavimo urnų paklausta, už ką balsavo.
Žmonės suprato ją tiesiogiai. Kaip Dalia Grybauskaitė sakė, taip jie ir nubalsavo.

„Ups!“ – Tokių permainų nesitikėjo ne tik balsavusieji už kitus, ne tik balsavusieji už valstiečius, bet akivaizdžiai net patys valstiečiai ir žalieji. Tik Prezidentė santūriai patylėjusi pasikvietė laimėtojus ranką paspausti. Ir jau šįkart paliko koalicijos formavimą savieigai. Nes jau priformavo.

Prezidentės žodis paleistas kregždute sugrįžo valstietišku sunkiasvoriu jaučiu. Kartais dirbtinai kuriamos socialinės politinės situacijos baigiasi netikėtai patiems kūrėjams. Permainos įvyko, bet džiaugsmo salvės po rinkimų iš Prezidentūros rūmų neiššovė.

Propaganda apie permainas nepasiteisino, nes konservatoriai niekam neatrodė jokia permaina. Besisūpuodami politinėse sūpuoklėse jie kone kas antrus rinkimus sugrįždavo į valdžios olimpą. Šie jų žygiai į valdžią rinkėjams palikę ne kažin kokį įspūdį – niekas kitas taip drastiškai neapkarpė jiems algų ar pensijų kaip konservatoriai. Didžiausia permaina – naujas partijos lyderis su senojo pavarde paveldėjimo teise gavęs pirmininko postą ir dominuojantį arogancijos geną.

Valdančioji koalicija per vieną naktį šįkart negimė. Gimdymas, kaip prognozuojama, bus sunkus, ilgas ir komplikuotas. Netgi kalbama apie priešlaikinius rinkimus, jeigu nepavyktų partijoms susitarti dėl valdžios.

Prezidentės favoritai net nepradėję derybų dėl valdžios apsuktomis galvomis po pirmojo rinkimų turo savo arogantiška laikysena ir pareiškimais ne tik sumovė antrojo turo rezultatus, bet ir užkirto sau kelius sėkmingoms deryboms su Ramūnu Karbauskiu.

Net jeigu konservatoriams pavyktų susitarti dėl valdžios vienoje koalicijoje su R. Karbauskio partija, ir pačių konservatorių, ir jų globėjos D. Grybauskaitės lauks ne ką lengvesnis laikotarpis negu pats valdančiosios koalicijos gimdymas. Visi permainų šaukliai įvarė save į kampą. Realiai net nelabai suvokę ir paaiškinę savo šūkių prasmę. Nes vienaip jas mato valstiečiai, kitaip konservatorių jaunieji politikai, kitaip patyrusieji, dar kitokiomis permainomis, matyt, buvo suinteresuota Prezidentė.

Gavosi sumestinė politinių iliuzijų košė, kurią teks srėbti ne tik patiems politikams, bet ir tų akivaizdžių permainų dabar laukiantiems rinkėjams.

„Už permainas!“