Prieš rinkimus sakiau, kad jie bus neprognozuojami. Sulaukęs prašymų, tam tikras prognozes pateikiau, bet pats jų itin rimtai nevertinau, nes: neapsisprendę rinkėjai (kiek nesąžininga tų žmonių, kurie nežino, už ką balsuos, atžvilgiu sakyti, kad mes žinome, už ką jie balsuos). Įvairių didesnio ar mažesnio laipsnio siurprizų yra – tai, kad DP (Darbo partija) out, o TT („Tvarka ir teisingumas“) in, LRLS sąlyginė sėkmė.
Visgi esminis dalykas yra pirmųjų dviejų partijų atotrūkis nuo kitų ir 20 procentų ribos peržengimas (to 2008 ir 2012 m. Seimo rinkimuose nepavyko padaryti niekam). Čia suveikė vadinamasis bandwagon efektas, kai paskutiniu metu prie rinkimų laimėtojų prisijungia keli procentai papildomų rinkėjų. Jį numatyti šiuose rinkimuose buvo sudėtinga, ir kiek mačiau prognozių, niekas neprognozavo, kad pirmose dviejose vietose užtikrintai pirmaus LVŽS (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) ir TS-LKD (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) su tokiu nedideliu tarpusavio atstumu.
Todėl nepristatau šios prognozės kaip, tokios, kuri paremta kažkokiais išsamesniais skaičiavimais ir itin pagrįsta. Tai tas pats prasiėjimas, toks apynaujis politologinis „metodas“ (būtent kabutėse).
Visgi turiu kelis argumentus, kodėl prognozė tokia, o ne kitokia. Situacija gana unikali: TS-LKD ir LVŽS pozicijos (tiek pagal balsus daugiamandatėje, tiek pagal išėjusius kandidatus ir pirmas vietas pirmame ture) apylygė. Dar įdomiau tai, kad kiekviena partija turi aiškius pranašumus, ir mes nežinome, kaip jie realizuosis šiuose rinkimuose.
2012 m. porinkiminis tyrimas parodė, kad DP yra gerokai mažiau mėgstama partija nei LSDP, kita rinkimų lyderė. Jų vertinimo vidurkis buvo kiek teigiamas, tačiau gerokai mažesnis nei LSDP. Už šias partijas nebalsavę rinkėjai turėjo praktiškai vieną alternatyvą – TS-LKD. O ten, kur buvo pasirinkimas tarp LSDP ir DP (centro/centro kairės), gana aiškiai preferencijos buvo asimetriškos DP nenaudai.
Rezultatas toks, kad nebus prieš juos jokio fronto, nes LSDP rinkėjui už TS-LKD tikriausiai vis tiek artimesnė LVŽS. Dėl liberalų rinkėjo regionuose irgi neaišku, ten kitokie liberalai, nei jūsų feisbuko aplinkoje.
TS-LKD turi kitus argumentus: pirma, mažesnį aktyvumą (antrame ture jis 34-36 procentai, kai kuriose apygardose dar mažesnis). Dalis to LSDP elektorato, dalis regioninių liberalų ir kitų mažesnių partijų rinkėjų gali neateiti.
Nekalbant apie tai, kad ir už LVŽS balsavę gali galvoti, kad ką čia vėl eisi į tuos rinkimus, reikia kitus darbus daryti, viską jau padarėm pirmame ture. Tokioje situacijoje TS-LKD dažniausiai išeina kaip nugalėtojas – sakau dažniausiai, nes daugelyje apygardų vis tiek pritrūkdavo, ypač jeigu būdavo aiškus blokas iš centro-centro kairės.
Šiuos rinkimuose TS-LKD įspūdingai mobilizuoja. Tai antras jų argumentas, kuris veikia sąveikoje su mažu aktyvumu. Vakar rašiau, kad žmonių, kurie Lietuvoje palankiai vertina Gabrielių Landsbergį, procentas yra beveik toks pats, kiek gavo visa partija, Aišku, yra ten strateginio balsavimo, tačiau vis tiek persidengimas įspūdingas.
Kas nutinka, kai abu konkurentai turi po ryškų pliusą? Teisingai, galutiniame rezultate būna apylygė įskaita, nebent labai disproporciškai pasiskirsto tie pranašumai (pavyzdžiui, TS-LKD elektoratas susikoncentruotų tik Vilniuje, o visur kitur būtų itin mažas). Visgi žiūrint į tai, kad ir regionuose konservatorių pasirodymai (o LVŽS – Kaune) nebuvo blogi, nemanau, kad čia būtų itin stiprus argumentas.
Reikia būti atviram ir pasakyti, kad daugelyje vienmandačių teko „mesti monetą“. Visgi absoliučioje daugumoje apygardų rėmiausi pirmos vietos taisykle – kas nagrinėjosi praėjusių rinkimų rezultatus, žino, kad atlošimas iš antros vietos yra retas dalykas (2012 m. 10/68, 2008 m. 16/68). Ten, kur skirtumai buvo maži, stengiausi atsižvelgti į kandidatuojančias asmenybes. Prie prognozių priskirti ir išrinkti pirmame ture.
Vilnius: beveik viską (8 mandatai) pasiima TS-LKD, išskyrus Karoliniškes (LVŽS), Naująją Vilnią (edit: Paleckio persvara nedidelė, visgi vienmandatė yra tautinių mažumų dominuojama, todėl TS-LKD kandidatei bus labai sunku) ir Žirmūnus (Maldeikienė).
Kaunas (įskaitant Garliavą): 5 gauna TS-LKD, 3 LVŽS (Šilainiai, Kalniečiai, Aleksotas-Vilijampolė).
Klaipėda: 2 TS-LKD (Baltijos ir Pajūrio), 1 LRLS (Danės), 1 LVŽS (Marių).
Šiauliai (įskaitant Kelmės-Šiaulių ir Kuršėnų-Dainų): visi 4 LVŽS.
Panevėžys: 2 LVŽS, 1 TS-LKD (Nevėžio).
Marijampolė, Alytus: 2 LVŽS.
Žemaitija: du TT (Gargždai ir Pietų Žemaitija), du LVŽS (Kuršo ir Šilutės), du LSDP (Tauragės ir Kretingos-Palangos), 2 LRLS (Plungės, Jurbarko-Pagėgių), 1 TS-LKD (Mažeikių), 1 DP (Telšių).
Viršus-vidurys: 2 LSDP (Sėlos, Raseinių-Kėdainių), 1 DP (Kėdainių), 3 LVŽS (Biržų-Kupiškio, Anykščių-Panevėžio, Radviliškio), 1 TS-LKD (Pasvalio-Pakruojo), 1 LRLS (Žiemgalos).
Centras-Aukštaitija-Rytai: 3 TS-LKD (Utenos, Molėtų-Širvintų, Ukmergės), 1 TT (Visagino-Zarasų), 3 LLRA (Nemenčinės, Šalčininkų-Vilniaus, Nedininkų), 2 LVŽS (Kaišiadorių-Elektrėnų, Nalšios), 1 LRLS (Trakų-Vievio).
Suvalkija-Dzūkija: 4 LSDP (Vilkaviškio, Zanavykų, Prienų-Birštono, Varėnos-Trakų), 3 LVŽS (Sūduvos, Raudondvario, Lazdijų-Druskininkų), 1 TS-LKD (Dzūkijos).
Taigi, galutinė rikiuotė:
TS-LKD – 43 (vienmandatės 23)
LVŽS – 43 (vienmandatės 24)
LSDP – 22 (vienmandatės 9)
LRLS – 13 (vienmandatės 5)
TT – 8 (vienmandatės 3)
LLRA – 8 (vienmandatės 3)
DP -2 (vienmandatės 2)
Visa kita – 2 (Maldeikienė ir Paleckis; Urbšį skaičiuoju prie LVŽS).
Ar bus kitaip? Aišku bus kažkiek, gal net ir daug kitaip. Vėl nutiks kažkas netikėto, dalis rinkėjų ateis, dalis liks namuose, kai kuriose apygardose viena partija turės atsitiktinę sėkmingų įvykių seką ir tai nusvers galutinį rezultatą.
Dabar dėl koalicijų. Politiniam stabilumui, demokratinio proceso kokybei dabartinė apylygė situacija nėra gera. Ji kala stiprų pleištą tarp dviejų potencialiausių koalicijos partnerių, paverčia juos didžiausiais konkurentais. Jeigu viena iš šių partijų būtų gerokai atsiplėšusi ar aiškiai pasidalinusios įtakos sferas – LVŽS regionai, TS-LKD miestai – turėtumėm kitą situaciją, galbūt net koalicijos kontūrus ir aiškią abipusę paramą. Dabar TS-LKD lipa į regionus ir rajonų centrus, kur LVŽS dar reikia pribaigti (šiuose rinkimuose) LSDP, o LVŽS lipa į Kauną ir Klaipėdą, kur TS-LKD turi problemų su antraisiais pasirinkimais.
Argumentai iš LSDP pusės: jie gali nenorėti kištis. Jie matė iš 2008 m. rinkimų, kur septyni (aštuoni) metai valdžioje veda. Tiesa sakant, jie ir po keturių metų valdžioje yra panašioje krizėje, kaip 2008 metais (galutinis prognozuojamas mandatų skaičius panašus, tada buvo 25, o dabar gali būti ir mažesnis). Partijai reikia eiti į opoziciją, keisti įvaizdį, lyderius, ideologiją. Jie galėtų tapti kingmakeriais, karūnuoti LVŽS apeinant TS-LKD, bet tai kartu reikštų ir jų pačių susinaikinimą.
Argumentai iš LVŽS pusės: rinkėjai aiškiai parodė, kad nori permainų. LVŽS loš korta, kad reikia rinktis juos, o ne tradicinius kairiuosius ar dešiniuosius. Tačiau skirtumas tas, kad kairieji ką tik buvo valdžioje ir prarado einamąjį legitimumą. Koalicijos reikės vis tiek. O paaiškinti, su kuo tu sudarai tą koaliciją, lengviau apie tuos, kurie gavo iš tautos mandatą, o ne prarado. Eiti į koaliciją su LSDP – eiti į koaliciją su ką tik buvusiais šaukštais, darbo kodeksais (kam LVŽS labai priešinasi), Vijūnėlėmis ir taip toliau.
...svarbūs argumentai bus iš prezidentūros: jie norės visiškai naujos koalicijos. Ir čia klausimas, kiek geros valios dar nėra pasimetusios tarp prezidentės ir Skvernelio.
Tačiau jeigu visi elgiasi racionaliai, tada mes viso turime tik tris nežinomuosius.
Tačiau jeigu visi elgiasi racionaliai, tada mes viso turime tik tris nežinomuosius:
1) Kas visgi surinks daugiau mandatų antrame ture;
2) Kas, Saulius Skvernelis ar Gabrielius Landsbergis, bus premjeru (ir atitinkamai, kuris Seimo pirmininku);
3) Ar koalicijai reikės liberalų.
Bet politika dažnai nebūna racionali.