M. Jastramskis. Kas laimės antrame ture ir formuos valdančiąją koaliciją?

Epilogas nr. 2 ir prologas nr. 1 į ateinančius keturis metus (propilogas): vienmandačių loterija antrame ture ir koalicija. Kaip dainavo mandato šiuose rinkimuose taip ir negavęs Ligitas Kernagis, reitingas, reitingas, reitingas visur, vienamandatė rankoj, pinigai kitur. Apie pinigus šiame straipsnyje nepakalbėsime, nes apie juos jau prikalbėta nagrinėjant kandidatų finansines deklaracijas. Šiandien apie tai, kas rūpi visiems – kas laimės antrame ture ir kas formuos valdančiąją koaliciją.

Prieš rinkimus sakiau, kad jie bus neprognozuojami. Sulaukęs prašymų, tam tikras prognozes pateikiau, bet pats jų itin rimtai nevertinau, nes: neapsisprendę rinkėjai (kiek nesąžininga tų žmonių, kurie nežino, už ką balsuos, atžvilgiu sakyti, kad mes žinome, už ką jie balsuos). Įvairių didesnio ar mažesnio laipsnio siurprizų yra – tai, kad DP (Darbo partija) out, o TT („Tvarka ir teisingumas“) in, LRLS sąlyginė sėkmė.

Visgi esminis dalykas yra pirmųjų dviejų partijų atotrūkis nuo kitų ir 20 procentų ribos peržengimas (to 2008 ir 2012 m. Seimo rinkimuose nepavyko padaryti niekam). Čia suveikė vadinamasis bandwagon efektas, kai paskutiniu metu prie rinkimų laimėtojų prisijungia keli procentai papildomų rinkėjų. Jį numatyti šiuose rinkimuose buvo sudėtinga, ir kiek mačiau prognozių, niekas neprognozavo, kad pirmose dviejose vietose užtikrintai pirmaus LVŽS (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga) ir TS-LKD (Tėvynės sąjunga-Lietuvos krikščionys demokratai) su tokiu nedideliu tarpusavio atstumu.

Kodėl? Čia nesiplėsiu, nes apie rinkimų neprognozuojamumą rašiau praėjusią savaitę. Apskritai pas mus mokslinių prognozių beveik nėra. Jos būna trijų rūšių: statistinis modeliavimas (nelabai įmanomas dėl elektorato lakumo ir partijų skaičiaus), apklausos (dėl objektyvių priežasčių, bet visgi failina) ir prognozių rinkos (net ir pasaulyje gana retas, pas mus niekas nebandė pritaikyti). Visa kita yra ekspertiniai pastebėjimai (kad ir ekspertiniai, bet visgi nemoksliniai), prasiėjimai per vienmandates, kavos tirščiai ir įsitikinimai.

Todėl nepristatau šios prognozės kaip, tokios, kuri paremta kažkokiais išsamesniais skaičiavimais ir itin pagrįsta. Tai tas pats prasiėjimas, toks apynaujis politologinis „metodas“ (būtent kabutėse).

Visgi turiu kelis argumentus, kodėl prognozė tokia, o ne kitokia. Situacija gana unikali: TS-LKD ir LVŽS pozicijos (tiek pagal balsus daugiamandatėje, tiek pagal išėjusius kandidatus ir pirmas vietas pirmame ture) apylygė. Dar įdomiau tai, kad kiekviena partija turi aiškius pranašumus, ir mes nežinome, kaip jie realizuosis šiuose rinkimuose.

LVŽS yra dažniausia antro pasirinkimo partija – tai rodė ikirinkiminės apklausos, skelbtos viešojoje erdvėje. Sakoma, kad prieš juos gali būti rinkėjų frontas, kaip 2004 ir 2012 m. prieš Darbo partiją. Abejoju. Skirtumas tas, kad LVŽS įvaizdis neutralesnis, DP daugiau populiarizavo.

2012 m. porinkiminis tyrimas parodė, kad DP yra gerokai mažiau mėgstama partija nei LSDP, kita rinkimų lyderė. Jų vertinimo vidurkis buvo kiek teigiamas, tačiau gerokai mažesnis nei LSDP. Už šias partijas nebalsavę rinkėjai turėjo praktiškai vieną alternatyvą – TS-LKD. O ten, kur buvo pasirinkimas tarp LSDP ir DP (centro/centro kairės), gana aiškiai preferencijos buvo asimetriškos DP nenaudai.

Dabar tuose rinkėjų segmentuose ir apylinkėse, kur pasirinkimas tarp LSDP ir LVŽS (nebūtinai antrame ture, tiesiog, jeigu svyruojama tarp šių dviejų alternatyvų apskritai), akivaizdžiai preferencija (pagal daugiamandatę ir kaip LVŽS gerai pasirodė kai kuriose socdemų apygardose) yra antrųjų atžvilgiu. Neturiu apklausų duomenų, tačiau spėju, kad pastarosios vertinimas geresnis (matote skirtumą nuo 2012 metų, jeigu lyginame centro-centro kairės porą?). Be to, LVŽS (bent jau spėjant pagal palankumo lyderiams rodiklius) turės geresnį vertinimą už TS-LKD.
Rezultatas toks, kad nebus prieš juos jokio fronto, nes LSDP rinkėjui už TS-LKD tikriausiai vis tiek artimesnė LVŽS. Dėl liberalų rinkėjo regionuose irgi neaišku, ten kitokie liberalai, nei jūsų feisbuko aplinkoje.

Rezultatas toks, kad nebus prieš juos jokio fronto, nes LSDP rinkėjui už TS-LKD tikriausiai vis tiek artimesnė LVŽS. Dėl liberalų rinkėjo regionuose irgi neaišku, ten kitokie liberalai, nei jūsų Feisbuko aplinkoje.

Mažvydas Jastramskis

TS-LKD turi kitus argumentus: pirma, mažesnį aktyvumą (antrame ture jis 34-36 procentai, kai kuriose apygardose dar mažesnis). Dalis to LSDP elektorato, dalis regioninių liberalų ir kitų mažesnių partijų rinkėjų gali neateiti.

Nekalbant apie tai, kad ir už LVŽS balsavę gali galvoti, kad ką čia vėl eisi į tuos rinkimus, reikia kitus darbus daryti, viską jau padarėm pirmame ture. Tokioje situacijoje TS-LKD dažniausiai išeina kaip nugalėtojas – sakau dažniausiai, nes daugelyje apygardų vis tiek pritrūkdavo, ypač jeigu būdavo aiškus blokas iš centro-centro kairės.

Šiuos rinkimuose TS-LKD įspūdingai mobilizuoja. Tai antras jų argumentas, kuris veikia sąveikoje su mažu aktyvumu. Vakar rašiau, kad žmonių, kurie Lietuvoje palankiai vertina Gabrielių Landsbergį, procentas yra beveik toks pats, kiek gavo visa partija, Aišku, yra ten strateginio balsavimo, tačiau vis tiek persidengimas įspūdingas.

Kas nutinka, kai abu konkurentai turi po ryškų pliusą? Teisingai, galutiniame rezultate būna apylygė įskaita, nebent labai disproporciškai pasiskirsto tie pranašumai (pavyzdžiui, TS-LKD elektoratas susikoncentruotų tik Vilniuje, o visur kitur būtų itin mažas). Visgi žiūrint į tai, kad ir regionuose konservatorių pasirodymai (o LVŽS – Kaune) nebuvo blogi, nemanau, kad čia būtų itin stiprus argumentas.

Reikia būti atviram ir pasakyti, kad daugelyje vienmandačių teko „mesti monetą“. Visgi absoliučioje daugumoje apygardų rėmiausi pirmos vietos taisykle – kas nagrinėjosi praėjusių rinkimų rezultatus, žino, kad atlošimas iš antros vietos yra retas dalykas (2012 m. 10/68, 2008 m. 16/68). Ten, kur skirtumai buvo maži, stengiausi atsižvelgti į kandidatuojančias asmenybes. Prie prognozių priskirti ir išrinkti pirmame ture.

Tam tikra prasme, mano prielaidų susidėliojimas lemia prognozę – manau, kad TS-LKD ir LVŽS pozicijos prieš antrą turą yra apylygės. Todėl ir galutinis rezultatas visiškai lygus. Jei pasitaikė viena kita klaidelė, jau atleiskit, čia daug duomenų ir daug rašymo.

Vilnius: beveik viską (8 mandatai) pasiima TS-LKD, išskyrus Karoliniškes (LVŽS), Naująją Vilnią (edit: Paleckio persvara nedidelė, visgi vienmandatė yra tautinių mažumų dominuojama, todėl TS-LKD kandidatei bus labai sunku) ir Žirmūnus (Maldeikienė).

Kaunas (įskaitant Garliavą): 5 gauna TS-LKD, 3 LVŽS (Šilainiai, Kalniečiai, Aleksotas-Vilijampolė).

Klaipėda: 2 TS-LKD (Baltijos ir Pajūrio), 1 LRLS (Danės), 1 LVŽS (Marių).
Šiauliai (įskaitant Kelmės-Šiaulių ir Kuršėnų-Dainų): visi 4 LVŽS.
Panevėžys: 2 LVŽS, 1 TS-LKD (Nevėžio).

Marijampolė, Alytus: 2 LVŽS.

Žemaitija: du TT (Gargždai ir Pietų Žemaitija), du LVŽS (Kuršo ir Šilutės), du LSDP (Tauragės ir Kretingos-Palangos), 2 LRLS (Plungės, Jurbarko-Pagėgių), 1 TS-LKD (Mažeikių), 1 DP (Telšių).

Viršus-vidurys: 2 LSDP (Sėlos, Raseinių-Kėdainių), 1 DP (Kėdainių), 3 LVŽS (Biržų-Kupiškio, Anykščių-Panevėžio, Radviliškio), 1 TS-LKD (Pasvalio-Pakruojo), 1 LRLS (Žiemgalos).

Centras-Aukštaitija-Rytai: 3 TS-LKD (Utenos, Molėtų-Širvintų, Ukmergės), 1 TT (Visagino-Zarasų), 3 LLRA (Nemenčinės, Šalčininkų-Vilniaus, Nedininkų), 2 LVŽS (Kaišiadorių-Elektrėnų, Nalšios), 1 LRLS (Trakų-Vievio).

Suvalkija-Dzūkija: 4 LSDP (Vilkaviškio, Zanavykų, Prienų-Birštono, Varėnos-Trakų), 3 LVŽS (Sūduvos, Raudondvario, Lazdijų-Druskininkų), 1 TS-LKD (Dzūkijos).
Taigi, galutinė rikiuotė:

TS-LKD – 43 (vienmandatės 23)
LVŽS – 43 (vienmandatės 24)
LSDP – 22 (vienmandatės 9)
LRLS – 13 (vienmandatės 5)
TT – 8 (vienmandatės 3)
LLRA – 8 (vienmandatės 3)
DP -2 (vienmandatės 2)
Visa kita – 2 (Maldeikienė ir Paleckis; Urbšį skaičiuoju prie LVŽS).

Ar bus kitaip? Aišku bus kažkiek, gal net ir daug kitaip. Vėl nutiks kažkas netikėto, dalis rinkėjų ateis, dalis liks namuose, kai kuriose apygardose viena partija turės atsitiktinę sėkmingų įvykių seką ir tai nusvers galutinį rezultatą.

Dabar dėl koalicijų. Politiniam stabilumui, demokratinio proceso kokybei dabartinė apylygė situacija nėra gera. Ji kala stiprų pleištą tarp dviejų potencialiausių koalicijos partnerių, paverčia juos didžiausiais konkurentais. Jeigu viena iš šių partijų būtų gerokai atsiplėšusi ar aiškiai pasidalinusios įtakos sferas – LVŽS regionai, TS-LKD miestai – turėtumėm kitą situaciją, galbūt net koalicijos kontūrus ir aiškią abipusę paramą. Dabar TS-LKD lipa į regionus ir rajonų centrus, kur LVŽS dar reikia pribaigti (šiuose rinkimuose) LSDP, o LVŽS lipa į Kauną ir Klaipėdą, kur TS-LKD turi problemų su antraisiais pasirinkimais.

Ar tas pleištas lems, kad koalicija, kaip teko matyti kai kuriose prognozėse, bus sudaryta tarp LVPS, LSDP ir kažko trečio (LLRA)? Abejoju, tačiau vėlgi, kiek racionalūs bus politikai, ne man numatyti.

Dabar dėl koalicijų. Politiniam stabilumui, demokratinio proceso kokybei dabartinė apylygė situacija nėra gera. Ji kala stiprų pleištą tarp dviejų potencialiausių koalicijos partnerių, paverčia juos didžiausiais konkurentais. Jeigu viena iš šių partijų būtų gerokai atsiplėšusi ar aiškiai pasidalinusios įtakos sferas – LVŽS regionai, TS-LKD miestai – turėtum kitą situaciją, galbūt net koalicijos kontūrus ir aiškią abipusę paramą. Dabar TS-LKD lipa į regionus ir rajonų centrus, kur LVŽS dar reikia pribaigti (šiuose rinkimuose) LSDP, o LVŽS lipa į Kauną ir Klaipėdą, kur TS-LKD turi problemų su antraisiais pasirinkimais.

Mažvydas Jastramskis

Argumentai iš LSDP pusės: jie gali nenorėti kištis. Jie matė iš 2008 m. rinkimų, kur septyni (aštuoni) metai valdžioje veda. Tiesa sakant, jie ir po keturių metų valdžioje yra panašioje krizėje, kaip 2008 metais (galutinis prognozuojamas mandatų skaičius panašus, tada buvo 25, o dabar gali būti ir mažesnis). Partijai reikia eiti į opoziciją, keisti įvaizdį, lyderius, ideologiją. Jie galėtų tapti kingmakeriais, karūnuoti LVŽS apeinant TS-LKD, bet tai kartu reikštų ir jų pačių susinaikinimą.

Argumentai iš LVŽS pusės: rinkėjai aiškiai parodė, kad nori permainų. LVŽS loš korta, kad reikia rinktis juos, o ne tradicinius kairiuosius ar dešiniuosius. Tačiau skirtumas tas, kad kairieji ką tik buvo valdžioje ir prarado einamąjį legitimumą. Koalicijos reikės vis tiek. O paaiškinti, su kuo tu sudarai tą koaliciją, lengviau apie tuos, kurie gavo iš tautos mandatą, o ne prarado. Eiti į koaliciją su LSDP – eiti į koaliciją su ką tik buvusiais šaukštais, darbo kodeksais (kam LVŽS labai priešinasi), Vijūnėlėmis ir taip toliau.

Be to, yra partijos sąrašo ir būsimos frakcijos heterogeniškumo klausimas. Abejoju, kad LVŽS lyderiai svarsto visiško skilimo scenarijų – kam tada apskritai tuo keliu eiti reikėjo. Tačiau neišvengiamai turėtų būti atsižvelgiama į tai, kad kai kurie parlamentarai gali „atsikabinti“ net ir kadencijos pirmoje pusėje. Jeigu bus minimaliai laiminti koalicija tarp TS-LKD ir LVŽS, tai reikštų, kad dėl valstiečių vyriausybė žlunga net nepradėjusi darbų. Geriau turėti kokius liberalus, pradžioje didesnę koaliciją, kuri ir kitoje institucijoje turėtų paramą, nes...
...svarbūs argumentai bus iš prezidentūros: jie norės visiškai naujos koalicijos. Ir čia klausimas, kiek geros valios dar nėra pasimetusios tarp prezidentės ir Skvernelio.

Beje, kortas gali kiek maišyti liberalai. Jau rinkimų naktį, kai Remigijus Šimašius atvyko pas konservatorius į štabą, buvo aišku, kad LRLS nujaučia, jog aritmetinei koalicijai jų gali neprireikti. Jeigu jie įtikins konservatorius sudaryti vieningą flangą prieš valstiečius ir pastaruosius paspausti, gali būti perspausta.

Beje, kortas gali kiek maišyti liberalai. Jau rinkimų naktį, kai Remigijus Šimašius atvyko pas konservatorius į štabą, buvo aišku, kad LRLS nujaučia, jog aritmetinei koalicijai jų gali neprireikti. Jeigu jie įtikins konservatorius sudaryti vieningą flangą prieš valstiečius ir pastaruosius paspausti, gali būti perspausta.
Tačiau jeigu visi elgiasi racionaliai, tada mes viso turime tik tris nežinomuosius.

Mažvydas Jastramskis

Tačiau jeigu visi elgiasi racionaliai, tada mes viso turime tik tris nežinomuosius:

1) Kas visgi surinks daugiau mandatų antrame ture;
2) Kas, Saulius Skvernelis ar Gabrielius Landsbergis, bus premjeru (ir atitinkamai, kuris Seimo pirmininku);
3) Ar koalicijai reikės liberalų.

Bet politika dažnai nebūna racionali.