Rinkimų čempionas, partijų kategorija. Kaip dainavo škotų monarchistinio pankroko grupė „Queen“, mes čempionai, mano draugai. Čempionų pirmajame ture ne vienas, apdovanojimą gauna dvi partijos, TS-LKD ir LVŽS. Aišku, kažkuri iš jų pagaliau bus pirma ir sakys, kad laimėjo, bet iš tikrųjų daugiamandatėje laimėjo jos abi – beje, neblogas pavyzdys, kai „bandwagon“ efektas suveikia dviem partijoms, nors iš reitingų tai nebūtinai matėsi. („Bandwagon“ efektas – kai prie reitinguose pirmaujančios partijos rinkimų dieną dar prisijungia keli papildomi procentai neapsisprendusių rinkėjų, kitaip tariant, dalis rinkėjų pasirenka kažką dėl to, kad jaučia, jog jis laimės).
Ir dar atviras klausimas, kokios jos bus draugės: situacija unikali, kai tiek daugiamandatės rezultatas, tiek pirmojo turo pirmos vietos (jos labai svarbios – apie tai kiek vėliau, kitame įraše) tarp TS-LKD ir LVŽS pasiskirsto beveik po lygiai (kai rašau šį įrašą, lygiai po 41) ir padaro juos esminiais konkurentais.
Rinkimų antras šansas, partijų kategorija. Kad LVŽS gavo antrą šansą, buvo gana aišku iki rinkimų, o štai dėl LRLS daugelis abejojo – todėl šią kategoriją laimi jie.
Te neapsigauna liberalai, kad rinkėjai „jiems atleido“. Aišku, logiška hipotezė (ir ją tikrinsime vėliau nacionalinėje rinkiminė studijoje), kad pagaliau į rinkimus atėjo latentinis liberalų elektoratas: jaunesnis žmogus, kurio pažiūros gana progresyvios, tačiau anksčiau pasyviai balsavęs. Visgi nenuvertinkime ir strateginio balsavimo: dalis žmonių galėjo balsuoti ne dėl to, kad jiems liberalizmas kaip ideologija yra gyvenimo kelrodis, o dėl to, kad atmetus keletą partijų tiesiog nebeliko pasirinkimų. Arba norėjo valdžios kaitos, tačiau bijojo, kad be jų balsų LRLS nepateks į parlamentą ir tos kaitos nebus.
LRLS gavo pasitikėjimą, kurio iš dalies nebuvo nusipelnę. Jų rinkėjas partiją dabar stebės su padidinamuoju stiklu.
Rinkimų nevykėlis, partijų lyderių kategorija. Vienareikšmiškai Valentinas Mazuronis, kuris iš Viktoro Uspaskicho perėmė gana nukraujavusią, tačiau dar tvirtai buvusią virš 5 procentų ribos Darbo partiją. Ir nuvarė ją dugnan.
Esminiai punktai vis dėlo buvo negalėjimas (ar nenorėjimas) susitvarkyti su nekompetencija spinduliuojančiais ministrais, beviltiška pabėgėlių (ar kas nors norėtų dar pasiginčyti apie tai, kodėl ji buvo pasmerkta nuo pradžių?) stabdymo kampanija ir V. Mazuronio atsisakymas kandidatuoti, kuris, esu įsitikinęs, tapo esmine vinimi į darbiečių rinkiminį karstą. Kęstučio Daukšio negalime kaltinti, jis buvo priverstas įšokti į roges, kurioms tiesiog nėra sutvertas.
Rinkimų nevykėlis, partijų kategorija. Sunkus pasirinkimas tarp Naglio Puteikio ir Kristupo Krivicko koalicijos (jiems visgi bus atskiras apdovanojimas) bei darbiečių, tačiau skaičiai ir bendras nuosmukis (prarasta virš 200 tūkst. balsų) lemia, kad duodu apdovanojimą DP.
Kaip jau pastebėjo ne vienas kolega, jų balsų dalies kritimas stulbinamas, from hero to zero. Tai pirma mūsų rinkimų istorijoje partija, kuri t-1 Seimo rinkimuose daugiamandatėje gauna daugiausiai balsų, o t rinkimuose jau nebepatenka į parlamentą.
Nesėkmė dar įspūdingesnė, kai atsižvelgiame į tai, kad DP turi vieną didžiausių partinių organizacijų pagal narystę Lietuvoje. Atmetus jų pačių ir jų giminių balsus, panašu, kad beveik niekas nuoširdžiai už DP ir nebalsavo. Priminsiu dar kartą: jeigu reputacija nulis, daugink ją iš bet ko, gausi nulį. Nulį mandatų daugiamandatėje.
Ypatingas apdovanojimas ypatingai koalicijai: N. Puteikis ir K. Krivickas.
Godumas žudo ir rinkimuose. Jeigu abu politikai būtų pasitenkinę kandidatavimu Lietuvos centro partijos sąraše, jie galėjo naudoti tą pačią antikorupcinę kampaniją. Ir būtų parlamente. Tačiau norėjosi vardų. O dabar bus daugiausiai vienas mandatas.
Rinkimų atpirkimo istorija, politikų kategorija: Egidijus Vareikis, kuris LVŽS sąraše iš 141 pakilo į 23 vietą ir panašu, jau užsitikrino vietą Seime. Kas galėjo pagalvoti, kad redemption (atpirkimo istorija) naratyvas suveiks ir Lietuvoje? Kas galėjo pagalvoti, kad geriausia vieta politiko, turinčio problemų su alkoholiu, politinei reabilitacijai, yra alkoholizmui šventą karą paskelbusioje LVŽS? Gal daug kas ir negalvojo, bet Egidijus Vareikis čia sužaidė puikią partiją: gali nepatikti politikas, bet jeigu jis sugeba iš visiško dugno pakilti ir būti išrinktas, tai bent paminėjimo vertas sugebėjimas.
Metų nemalonus siurprizas, politikų kategorija: Algirdas Paleckis. Pripažinkime, kai feisbuke plito nuotrauka su Paleckio plakatu, netraktavome jo kaip rimto kandidato. Dabar labai tikėtina, kad jis pasiims mandatą, kadangi TS-LKD kandidatė Monika Navickienė tautinių mažumų dominuojamoje apygardoje turės didelių sunkumų (bet nėra neįmanoma – dar pažiūrėsime, LLRA kandidatai čia antrame ture krisdavo). Tas jo 30 procentų kelia nerimą, kadangi tai vienas prorusiškiausių ir antivalstybiškiausių Lietuvoje politikų. Jeigu jis gali laimėti Vilniuje, kad ir Naujajame, tai rodo ne itin gerus ženklus tam tikroje visuomenės dalyje.
Metų nemalonus siurprizas, partijų kategorija: Tvarka ir teisingumas. Pasirodo, tam, kad ši partija patektų į Seimą, gali užtekti tokios trejybės: Remigijaus Žemaitaičio, Kęstučio Pūko ir Petro Gražulio. Vieni sako, kad čia dar Rolando Pakso prekės ženklas veikia. Kiti, kad čia tokia sekta. Vėl prisimenu, kad 2012 m. porinkiminiame tyrime, be prosovietiškumo, niekuo kitu (nei amžiumi, nei pajamomis, nei kažkokiomis vertybėmis) TT elektoratas neišsiskyrė. Kita vertus, kol dar yra tokių nežinomųjų, tol norisi tą rinkiminį elgesį tirti.
Rinkimų laimėjimas vienmandatėje: Ingridos Šimonytės pergalė pirmame ture Antakalnio vienmandatėje. Pirmo turo pergalė didmiestyje yra ypač retas dalykas – kalbant nuoširdžiai, neatsimenu tokio atvejo iš viso (išskyrus 2000 m., kurie nesiskaito, nes nebuvo antro turo). Turint galvoje, kad Antakalnis irgi nėra visiškai homogeniškas, kaip ir bet kuri miesto apygarda, itin įspūdingas pasiekimas.
Rinkimų vienmandatė: Zanavykų, bet ne dėl pavadinimo, o dėl visiško kvėpavimo į nugarą. Čia ačiū bičiuliui Mariui Taparauskui, kad atkreipė dėmesį: pirma vieta 2943 balsai (Mindaugas Bastys, LSDP), antra 2932 (Arvydas Vidžiūnas, TS-LKD), trečia 2915 (Vidas Cikana, Antikorupcinė koalicija). O dar sako politologai, kad keli balsai nieko nelemia.
Rinkimų lyderis, politikų kategorija. LVŽS būtų sunku šį apdovanojimą skirti, visgi ten it kokie „Splash Brothers“ rinkimines bombas mėtė paeiliui ir laurus pasidalijo du politikai. O štai Gabrielius Landsbergis kaip Lebronas komandą tempė ant savo pečių ir tapo politiku, kurio partija gavo maždaug tiek pat balsų (dabar 22 proc.), kiek jis iš viso turėjo simpatikų: pavydėtina mobilizacija.
Taip pat kol kas (pagal paskutinius VRK duomenis) tai politikas, kuris gavo daugiausiai – 122 705 – reitingo balų.
Rinkimų „ticket“: praėjusioje kategorijoje minėti Saulius Skvernelis ir Ramūnas Karbauskis čia laimi be didesnės konkurencijos. (Rinkimų „ticket“ atvejai būdingi JAV rinkimams, kai juose kartu dalyvaujantys politikai, jei laimi, iš karto abu išrenkami).
Kaip prezidento ir viceprezidento JAV rinkimuose pora šie politikai įrodė, kad Lietuvos rinkimuose gali suveikti „dviejų galvų“ partija, nebūtinas vienas aiškus lyderis. Rinkimų tyrimuose tai vadinama decentralizuota personalizacija.
Na ir, paskutinė kategorija tik su vienu pretendentu, tačiau jos įsteigimas tapo reikšmingu suskaičiavus beveik visus rezultatus. Tai rinkimų Vyriausybė: populiariojo Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė, kuri sugebėjo šiuose rinkimuose gauti (sudėjus LSDP, TT ir DP balsus procentais) mažiau balsų, negu nepopuliariojo Andriaus Kubiliaus vyriausybė (TS-LKD, LRLS, LICS) 2012 metais: 24,51 procentai šiandien prieš 25,71 procentus tada.
Tiek tų kategorijų ir apdovanojimų – tikiu, kad juos pratęsite komentaruose.
(Tekstas spausdintas autoriaus feisbuko paskyroje).