Pavydžiu, nes aš, šiek tiek pasivažinėjusi po Lietuvą, vieną kitą politiką pakalbinusi ir pažiūrėjusi jiems į akis, tikrąją ta žodžio prasme, o ne per TV ekraną, vis dar neturiu atsakymo, kas geriau. Ar neaktyvus neinfomuotas pilietis. Ar neinfomuotas pilietis, bet aktyvus rinkimuose. Nežinau, ką patarti klausiantiems, už ką balsuoti. Nuolat galvoje sukasi nuodėmingas patarimas - kai nežinai, gal vis dėlto geriau sėdėti namie?
Štai, pavyzdžiui, kad ir šis atvejis. Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija tik dabar atliko patikrinimą ir nustatė, kad per trejus metus nuo 2012 iki 2014 metų „Vilniaus energija“, kuri valdoma prancūzų įmonės kartu su lietuviais iš Icor group, nepagrįstai gavo 24,3 mln. eurų viršpelnio.
Komisija po patikrinimo įvardijo visą spektrą „Vilniaus energijos“ veiklų, kurios neturi nieko bendra su šilumos gaminimu ir jos galutine kaina mums, vartotojams. Tai – milijonai už konsultacijas pačios įmonės vadovams ir įvairioms kitoms konsultacinėms įmonėms, išlaidos golfo treniruotėms, teniso kortų nuomai, bilietams į egzotines šalis, labdaringa įmonės veikla.
Apie šiuos 24 milijonus eurų mes sužinome tik dabar. Tik dabar yra ne „tik dabar prieš rinkimus“. Ką labai pabrėžia „Vilniaus energijos“ vadovai ir todėl nekomentuoja Komisijos tyrimo išvadų. Tik dabar yra tik dabar, po beveik penkiolikos metų, nes įmonė nuo kitų metų balandžio, baigiantis nuomos sutarčiai, traukiasi iš Vilniaus šilumos ūkio. „Vilniaus energija“ buvo išnuomota penkiolikai metų. Komisija tikisi, kad jai pavyks sumažinti šilumos tarifą vilniečiams ir per šį šildymo sezoną permoka bus atstatyta. Nes daugiau tiesiog nėra laiko.
Bet jei 2012 – 2014 metais “Vilniaus energija” iš vartotojų, kaip nustatė Komisija, pavogė 24 milijonus eurų, tai ar ji to nedarė iki 2012 m. Regis, natūralus klausimas ir natūrali prielaida.
Galimai viskas vyko taip pat, kai į šilumos tarifą buvo įtraukiamos ir prabangios kelionės, ir milijonai už konsultacinę veiklą, kurias teikė patys įmonės vadovai, teniso ir golfo treniruotės. Tačiau anksčiau Kainų ir energetikos kontrolės komisija tokių išsamių „Vilniaus energijos“ finansinių patikrinimų neatliko. „Vilniaus energija“ tokių duomenų neteikė, Komisijų vadovai labai nereikalavo. Be to, ir Vidmantas Jankauskas, ir D.Korsakaitė visada pažymėdavo, kad bet kokios „Vilniaus energijos“ manipuliacijos perkamo biokuro ar dujų kainois niekaip neatsispindi šilumos kainose.
Kas gali žinoti geriau, nei reguliatoriaus vadovas?
Nors negalima sakyti, kad niekas nepastebėjo, kad „Vilniaus energija“, veikdama reguliuojamame sektoriuje ir vystydama reguliuojamą veiklą – tiekdama šilumą –generuoja didžiulius pelnus. Remiantis tuomečio Ūkio ministro Rimanto Žyliaus prielaidomis, tokią tendenciją galima buvo stebėti praktiškai nuo pat „Vilniaus energijos“ išnuomojimo pradžios.
Gavusi tokius Ūkio ministerijos skaičiavimus ir įtarimus, tuometinė Kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovė D. Korsakaitė piktinosi, kad Ūkio ministerijos duomenys yra manipuliatyvūs, neatitinka tikrovės ir kaip nacionalinio reguliatoriaus vadovė ji turinti būti atspari politikavimui.
D. Korsakaitę pakeitusi Inga Žilienė „Vilniaus energijos“ patikrinimą atliko. Iš penkiolikos „Vilniaus energijos“ nuomos prancūzams metų Komisija bandys teisybę atstatyti už trejus. Keliasdešimt milijonų eurų, kuriuos galimai neteisėtai į šilumos tarifą įskaičiavo „Vilniaus energijos“ vadovai anksčiau, jau yra sukritę į jų kišenę negrįžtamai.
Aišku, dalis iš tų milijonų krito ne tik verslininkams į kišenę. Kad vienas iš mano apygardos kandidatų Artūras Zuokas visada gynė prancūzų investuotojus, veikiančius čia, Lietuvoje, su Icor group, niekam ne paslaptis ir jis iki šiol jus bandys įtikinti, kad vilniečiai už šilumą moka mažiausiai visoje Lietuvoje, o prancūzai ir Icor group – geriausia, kas galėjo atsitikti Vilniui. Bet šalia A.Zuoko partijos, tiksliau, po A.Zuoko sparnu esančių politikų partinė priklausomybė – pati įvairiausia.
Rasti šių verslininkų nepamalonintą Vilniaus savivaldybės politiką – užduotis kebli.
Po 2012 m. Seimo rinkimų, Energetikos viceministre tapo Žydrūnė Juodkienė. Ji buvo deleguota Darbo partijos ir atėjo į šį postą tiesiai iš „Vilniaus energijos“. Išeidama iš „Vilniaus energijos“ į politinį postą, Ž.Juodkienė gavo keliasdešimt tūkstančių (tuomet litais) išeitinės kompensacijos. Jos buvęs vyras, kuriam iš „Vilniaus energijos“ atseikėta gerokai daugiau, buvo A. Zuoko šalininkas. Kai politinė Ž.Juodkienės karjera baigėsi, ji grįžo į „Vilniaus energiją“. O S.Juodka prisijungė prie Liberalų sąjūdžio.
Darbo partija bus nemenkas „Vilniaus energijos“ vadovų laimikis, nes buvusi Kainų ir energetikos kontrolės komisijos vadovė D.Korsakaitė dabar yra darbiečių sąrašo lyderio Kęstučio Daukšio patarėja.
Ir dar galima būtų vardyti pavardes vieną po kitos. Juk „Vilniaus energija“ išnuomota buvo 2002 m. Bet yra sakančių, kad „Icor group“ jau traukiasi, jie nebėra tas aktyvusis žaidėjas, kuris dar būtų suinteresuotas pirkti politinę valią.
Tačiau kiti vardija visas kitas veiklas, kurias vysto šie verslininkai. Jie su visų, ne tik šio, Seimų pagalba sparčiai monopolizavo biokuro rinką, į savo rankas paėmė atliekų verslą, per trečiuosius asmenis, kalbama, laimėjo atliekų rūšiavimo gamyklos operatoriaus teises.
Pagaliau, jei ne „Icor group“, tai šalia jų greitai atsiras panašūs. O politikai lygiai tokie pat – palaužiami, silpnavaliai ir silpnadvasiai. Ne visi, bet, kaip rodo istorija, tokių labai daug. Ir yra visose prie valdžios prisilietusiose partijose.
Ir dabar paklauskite sąžiningai savęs, ar tikrai domitės, ką šiuo ir panašiais klausimais mano jūsų kandidatai ir ką jie padarė, kad būtų kitaip. Ir ar tikrai žinote, kad jūsų kandidato ir jūsų pasirinktos partijos pozicijos sutampa tarpusavyje. Nes galiausiai lemia partijos valia, ne kandidato. Ir ar nors kur nors šioje poroje yra vietos jūsų interesams.
Dar žinote, už ką balsuoti?