Štai pavyzdžiui, Gabrielius Landsbergis. Atrodo, jaunas ir modernus politikas. Man, liberalių pažiūrų žmogui, džiugu, kad Gabrieliui vienalytė partnerystė nėra tabu, ir į pagalbinį apvaisinimą jis žiūri pozityviai, ir darbo santykių liberalizavimas jam atrodo reikalingas.
Bet yra vienas bet. Jis yra vienas taip mąstantis savo partijoje.
Dėl visų mano išvardintų dalykų Seime konservatoriai balsuoja priešingai pirmininko ugningai retorikai. Daugelis kandidatuojančių - irgi prieš. Yra argumentuojančių, neva konservatoriai keičiasi. Rinkėjas neva išleis į politikos užribį visokius “dagius”, kurie trukdo Kubiliaus – Landsbergio naujos dešinės vizijai. Bet ar tikrai? Žmonės juk ne kvaili.
Jie skiria originalą nuo kopijos. Konservatorių rinkėjas ieško konservatorių, o randa liberalų retorikos kopiją. Liberalių pažiūrų žmonėms ta retorika irgi sunku patikėti, nes žodžiai skiriasi nuo darbų.
Atsakingas rinkėjas ieško solidaus ideologinio pagrindo. O politinis miksas nei įkvepia, nei įtikina. Politinės partijos išgyvena krizę visoje Europoje.
Konservatorių pokyčiai Lenkijoje ir Vengrijoje stebina Vakarų pasaulį - darbiečių lygio kova su imigrantais, žodžio laisvės ribojimas, priešinimasis vakarietiškoms vertybėms, kišimasis į teismų darbą, Bažnyčios galių stiprinimas. Ir tuo atvirai žavisi ne vienas ideologinis konservatorius Lietuvoje.
Likus tik kelioms dienoms iki rinkimų norom nenorom tenka prisiminti Trojos arklio metaforą. Rinkėjui siūloma dovana - lyderis, kuriuo galima tikėti, bet pažvelgus giliau už jo nugaros išsirikiuoja tie patys tik jaunesni „dagiai“.
Abortų, pagalbinio apvaisinimo priešininkų ir krikščioniškojo grynumo sergėtojų gretos plačios, čia randame ir gerai pažįstamus veikėjus – I.Degutienę, R.Dagį, šalia ir moderniais politikais prisistatantys Ž.Pavilionis, L.Kasčiūnas, D.Kreivys, M.Adomėnas, A.Bilotaitė, V.Juozapaitis, P.Saudargas. Jie yra potencialūs ministrai, aukštai konservatorių sąraše, ir jie neslepia susižavėjimo davatkiškais lenkiškojo konservatizmo idealais (Lenkija tuoj įves visišką draudimą abortams, vis labiau ribojama žodžio laisvė), švelnaus euroskepsio ir baimių kitokiems (migrantams, pabėgėliams).
Akivaizdu, kad šios partijos tradicinis rinkėjas ir vėl rinksis krikščioniškąjį konservatizmą. Todėl krikdeminis sparnas Seime vėl dominuos. Nenustebsiu, kad jis Seime greitai ras kalbą su tokių pačių pažiūrų „valstiečiais“, kurių yra taip pat nemažai, ir parlamente vėl išbujos talibaniški sprendimai, dėl kurių vakarietiškų pažiūrų žmogui teliks raudonuoti.
Šiandien reikia rinktis atsakingai, žinant, kad ateinantys keturi metai neturi nieko bendro su šios rinkimų kampanijos plakatais ir lozungais. Jei Jums artimesnis konservatyvus mąstymas, balsuokite už TS-LKD, jeigu esate liberalios minties šalininkas – rinkitės Liberalų sąjūdį.