Ne išimtis ir šie metai. Kaipgi kitaip – juk dešimtasis Konstitucijos egzaminas, kurį siūloma laikyti tautai. Būta ir atitinkamo lygmens raginimų, ir atitinkamų paskaitų apie Konstitucijos raidę ir dvasią.

Dvasios, okultizmas bei įvairūs spiritizmo seansai labiau buvo aštuoniolikto ir devyniolikto, bet ne dvidešimt pirmojo amžiaus atributai. Bet ką jau padarysi, kad ir šio amžiaus žmonėms labai norisi įvairiais užkeikimas bandyti tikrovę pagražinti.

Tą dešimtmetį valdžios organizuojamas egzaminas, deja, ir tėra tik tokios tikrovės padailinimas. Konstitucija iš tiesų šiandien daugeliui tėra proginis dokumentas, prisimenamas, tada, kai reikia ir toks priminimas ar pasirėmimas ja yra naudingas. Visais kitais atvejais į ją dažniausiai šluostomasi kojas.

Pasakyta: „Negalioja joks įstatymas, ar kitas aktas priešingas Konstitucijai“. Kiek tokių teisės aktų, priešingų Konstitucijai, buvo priimta Seime, Vyriausybėje, ministerijose, savivaldybėse, kitose valstybės institucijose? Kiek jų šiandien galioja?

„Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Taip pasakyta septintame Konstitucijos puslapyje. Ar lito atsisakymas ir euro įvedimas Lietuvoje nebuvo tas svarbiausias valstybės ir Tautos klausimas? Jei ne, tai kas iš tiesų gali būti dar svarbiau? Jeigu taip, tai po kokiu medžiu prieš euro įvedimą stovėjo lyg ir Konstitucijos garantu save traktuojantis Konstitucinis Teismas?

Kur buvo valstybės valdžią pagal tą pačią Konstituciją Lietuvoje vykdantys Respublikos Prezidentas, Seimas, Vyriausybė? Stovėjo po tuo pačiu medžiu ar po kitu?

„Teisingumą Lietuvoje vykdo teismas“. Dar viena visiems labai gerai žinoma Konstitucijos nuostata.

Kaip su tokiu teisingumu, kuris be jokio teismo kažkokių pažymų pagalba buvo įvykdytas prieš devynis viceministrus 2014 metais? Kokias konstitucines normas atitinka tokie dalykai, kai žmogus be kaltės paskelbiamas kaltu ir pašalinamas iš pareigų?

Nereikia galvoti, kad tai tik pavieniai atvejai. Dar anksčiau pagal panašų scenarijų šunims šėko pjauti buvo išvaryti du Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos darbuotojai.

Šį rudenį, ko gero, tokiu pačiu keliu bus priverstas išeiti ir Valstybinės veterinarijos ir maisto kontrolės tarnybos vadovas.

Konstitucija pažeidinėjama nuolat ir tik jos dvasių apologetai gali to nematyti ir tvirtinti priešingai.
Paimkime kitą jos straipsnį. „Lietuvos valstybė globoja savo piliečius užsienyje“.

Kiek žinau, Norvegijoje, pavyzdžiui, kai kuriuos mūsų piliečius globoja ne mūsų valstybė, bet tokios „Barnevernet“ parinkti globėjai. Paklauskite motinų, iš kurių atimti vaikai, kaip jos vertina Lietuvos valstybės institucijų veiksmus įgyvendinant minėtą Konstitucijos straipsnį.

„ Laisvė reikšti įsitikinimus, gauti ir skleisti informaciją negali būti ribojama kitaip, kaip tik įstatymu, jei tai būtina apsaugoti žmogaus sveikatai, garbei ir orumui, privačiam gyvenimui, dorovei ar ginti konstitucinei santvarkai“. Tai Konstitucijos 25straipsnio citata.

Labai gerai tinkanti būtent šiomis dienomis. Tačiau kiek šį straipsnį atitinka rinkimų įstatymai ir Vyriausiosios rinkimų komisijos sprendimai. Kokia žmogaus sveikata, garbė ir orumas ar privatus gyvenimas saugomas įvairiais ribojimais dėl rinkimų agitacijos vienoje ar kitoje visuomenės informavimo priemonėje? Kodėl VRK sprendimais vieniems kandidatams suteikiamas valstybinės televizijos eteris, o kitiems – nesuteikiamas ir jie dėl to turi kovoti teisme?

„Valstybė gina vartotojo interesus“ – dar viena citata iš Konstitucijos.

Sutikite, skamba, kaip anekdotas bankų, prekybos centrų, šilumos tiekėjų monopolijos fone. Ypač pastaruoju metu, paaiškėjus kiek piliečiai galėjo permokėti šilumos tiekėjams. Jei ta valstybė taip gina vartotojų interesus, tai kodėl bankų paslaugos Estijoje gerokai pigesnės negu Lietuvoje, o mūsų šalies piliečiai ne pirmi metai važinėja apsipirkti į Lenkiją?

Tai klausimai, kurių tikriausiai nebus jubiliejiniame Konstitucijos egzamine. Ir jeigu Konstitucijos dvasia ir įvairiomis teisinėmis vingrybėmis galima pateisinti vieną ar kitą politinį sprendimą, tai jokia dvasia nepajėgs paneigti akivaizdaus dalyko: pagarba pagrindiniam valstybės įstatymui prasideda nuo jo besąlygiško laikymosi, o ne Konstitucijos tampymo pagal politinę konjunktūrą ir poreikius.