Klasikiniu pavyzdžiu yra TS-LKD Garbės pirmininko publikuotas straipsnis „V. Landsbergis. Kad Lietuva gyventų“ (Delfi, 2016.09.22. ), kuriame į piliečių klausimą kodėl mes turime balsuoti už jus TS-LKD Garbės pirmininkas atsako: „todėl, kad Tėvynės Sąjunga – vienintelė partija, norinti ir galinti pakovoti, kad Lietuva toliau gyventų (...) kai čia pat už sienos mums parengta branduolinė Astravo bomba. Pražūtis ir sostinei, ir visai šaliai (...) kas turi labai ginti nuo to pragaro Astravo, kai (...) savižudiškoji Lietuva pati sutinka, kad ją radioaktyviai išnuodytų ir išvaikytų po pasaulį. Ar tai tikrai Lietuva, ar tik dabartinė valdančiųjų partijų kompanija? Paskutinė galimybė atsakyti į šį klausimą ateina spalio 9-ąją.“
Šiame pilname susirūpinimo Lietuvos ateitimi TS-LKD Garbės pirmininko straipsnyje trūksta tik atsakymo į klausimą, negi Baltarusijos prezidentas ruošia atominę bombą tik lietuviams, o patys baltarusiai turi imunitetą nuo atominės radiacijos? Ir ar galime pagrįstai tvirtinti, kad naujoji atominė bus nesaugi, jei ji veiks Baltarusijoje ir saugi, jei veiktų Lietuvos teritorijoje.
Garbės pirmininkas nepamini ir iškilaus konservatoriaus A.Kubiliaus teiginio, kuris, dar būdamas vyriausybės premjeru, tvirtino, jog nieko nereikia daryti, nes Astravo atominė elektrinė nebus statoma. Ir... nieko nedarė, nors galėjo. Ir tai yra tik vienas iš konservatorių- krikdemų ir liberalų darbų, kurių jie nenorėtų prisiminti. Bet prisiminti verta ne tik juos, bet ir kitus, idant žinotume, kaip buvo valdoma valstybė, kai valdžios vairą savo rankose laikė konservatoriai su savo idėjiniais kolegomis. Idant žinotume, ko galima iš jų tikėtis, jei rinkėjų valia konservatoriai vėl pradės valdyti Lietuvą. Kad tai nebūtų vien spėlionės, tegu kalba istorija.
Be abejonės, konservatoriai yra nemažai nuveikę, bet kai kuriuos jų sprendimus galima prilyginti nusikaltimams. Suskirstysiu pastaruosius konservatorių veiksmus į dvi grupes: A. nusikaltimai valstybei ir B. nusikaltimai Lietuvos visuomenei. Toks skirstymas yra sąlyginis, nes nusikaltus valstybei visados nukenčia ir jos visuomenė, o nusikaltimų visuomenei poveikis valstybei nėra toks akivaizdus.
a) Nusikaltimai valstybei
Juos iliustruosiu keliais pavyzdžiais
Pavyzdys Nr. 1. „Mažeikių naftos“ privatizavimas
Nafta visada yra politika. A B „Mažeikių naftai“, kurios ir pavadinimo nebeliko, teko įdomus likimas ne tik turėti kelis savininkus, bet ir daryti didelę įtaką politiniams procesams. Juk būtent sutarties su amerikiečių bendrove „Williams“ nepasirašymas išaugino politiko sparnus Rolandui Paksui.
Bendrovę 1999 m pardavė naujuoju ministru pirmininku tapęs konservatorius Andrius Kubilius. Po kelerių metų, jau būdami opozicijoje, konservatoriai niekaip negalėjo patikėti, kad įmonės pardavimo istoriją tiria prokurorai – tuomečio generalinio prokuroro Antano Klimavičiaus buvo prašyta viešai paneigti, jog „Mažeikių naftos“ privatizavimas padarė žalos įmonei, kurią teks dengti valstybei. Tačiau generalinis prokuroras tvirtino, kad padaryta 500 mln. litų žala: „Tai – ne pasisavinimas, ne iššvaistymas, bet žalos padarymas piktnaudžiaujant įgaliojimais arba juos viršijant.“
Ir išties – nuo 1999 iki 2002 m. rudens, kai kontrolinį AB „Mažeikių nafta“ akcijų paketą įsigijo Rusijos bendrovė „Jukos“ (už 53,7 proc. akcijų sumokėjo 85 mln. JAV dolerių), lietuviškoji naftos perdirbimo gamykla patyrė 750 mln. litų nuostolių. 2003 m. tuometis generalinis prokuroras A. Klimavičius aiškino, kad prieš privatizuojant „Mažeikių naftą“ ir vėliau bendrovė patyrė 1,5 mlrd. litų žalą, tačiau nusikalstamais veiksmais padaryta žala bendrovei vertinama apie 800 mln. litų.
Ir nors viešojoje erdvėje buvo minimi skirtingi skaičiai, faktas dėl to nesikeitė – padaryta žala valstybei. Savotiškos alyvos į jau primirštą istoriją kliustelėjo „Wikileaks“. Paviešintoje JAV diplomatų parengtoje ataskaitoje rašoma, kad „prezidentė Dalia Grybauskaitė 1999 m. Vyriausybės sudarytas sąlygas JAV bendrovės „Williams“ investicijoms į „Mažeikių naftos“ gamyklą pavadino išteklių švaistymu. Ji mano, kad investicinės paskatos, kurias A. Kubiliaus Vyriausybė 1999m. pasiūlė „Williams“ (įskaitant mokesčių lengvatas ir sumažintus tarifus naudotis geležinkeliais), buvo nepatogios nuolaidos ir Vyriausybės išteklių švaistymas.
Tai nesukūrė sąlygų tvariai investicijai ir ilgainiui privedė prie to, kad „Williams“ pardavė šią naftos perdirbimo gamyklą Rusijos „Jukos“ (ir taip pašiurpino Lietuvą)“, – paviešintoje ataskaitoje rašė amerikiečių diplomatai. Šiandien jau niekas neabejoja, kad amerikiečių atsiviliojimas į Mažeikius buvo ne tiek ekonominis, kiek politinis žingsnis. Jeigu vertintume šią istoriją politiškai, turbūt didžiausia klaida, kurią padarė konservatoriai, yra tai, jog derybos dėl įmonės akcijų pardavimo vyko po kilimu, amerikiečių bendrovė buvo atrinkta be konkurso. Profesoriaus P. Gylio nuomone „Mažeikių naftos“ privatizavimas buvo pirmas didžiausias nacionalinis pažeminimas. Laikinoji Seimo komisija, kuriai buvo pavesta ištirti „Mažeikių naftos privatizavimą, patvirtino, jog "faktiškai akcinė bendrovė "Mažeikių nafta" buvo ne privatizuota, o pagal Akcinių bendrovių "Būtingės nafta", "Mažeikių nafta" ir "Naftotiekis" reorganizavimo įstatymą Seimo sprendimu pripažintam strateginiam investuotojui buvo suteikta teisė įsigyti po reorganizavimo veiklą tęsiančios bendrovės "Mažeikių nafta" naujai išleidžiamų akcijų".
"Tai, komisijos nuomone, buvo paprasčiausias akcinės bendrovės "Mažeikių nafta" atidavimas "Williams International Company", - sakoma komisijos išvadose.
Komisija konstatavo, jog iš šio sandorio valstybė negavo "nė vieno lito", bet pačios valstybės įsipareigojimai buvo "itin ženklūs".
Komisijos išvadose teigiama, jog amerikiečių bendrovė ir jos dukterinės įmonės bei kiti juridiniai asmenys per 1998-2002 metus gavo daugiau kaip 220 mln. litų valdymo mokesčio, 21,6 mln. litų palūkanų už suteiktą 75 mln. litų paskolą "Mažeikių naftai" bei uždirbo 10 mln. JAV dolerių parduodama turėtas akcijas.
Komisijos išvadose teigiama, jog atsakomybė už "Mažeikių naftos" privatizavimo būdą tenka tuometiniam Seimui, kuriame sudarė daugumą konservatoriai ir krikščionys demokratai,
„Williams“ šešėlis konservatorius persekiojo labai ilgai ir tapo kone neskaidrumo sinonimu. O Lietuvoje nebeliko valstybinės degalus įmonėms ir piliečiams teikiančios valstybinės įmonės, ir visas iš naftos perdirbimo ir jos produktų pardavimo gaunamas pelnas iškeliavo ir tebekeliauja į užsienio valstybes.
Pavyzdys Nr.2. Prekybinio ir žvejybinio laivynų privatizavimas
Šį konservatorių veiksmą išsamiai išanalizavo Algimantas Matulevičius: „Dar rafinuočiau buvo pasielgta su prekybos laivynu. Buvo skelbiama, kad jis nepajėgus efektyviai funkcionuoti, todėl jį reikia privatizuoti. Šį “verslą” pradėjo konservatorius premjeras Andrius Kubilius (2000-ieji metai), o užbaigė buvęs konservatorius Rolandas Paksas. Kad ši afera būtų patrauklesnė, ją įvilko į kuo patrauklesnį rūbą. Sugalvota versija, girdi, savo laivus privalome parduoti dar ir dėl to, kad priešingu atveju mūsų niekas nepriims į NATO aljansą. Kvailesnio pasiteisinimo nesugalvosi.
Tačiau tuometinis premjeras R.Paksas šią versiją vis tiek protegavo. Suprask, savo laivus verčiau parduokime danams, kad šie palaikytų mūsų kandidatūrą stojant į Šiaurės Atlanto Sutarties Organizaciją. Jei neparduosime, oficialioji Danijos valdžia, suprask, liks nepatenkinta, mus ignoruos, kai bus svarstoma NATO plėtros byla. Nesąmonė? Taip ir pasakiau iš Seimo tribūnos. Mano žodžiai Seime taip skambėjo: „ ...premjere, kai konservatoriai giria, nėra ko džiaugtis, reikia verkti...”
Ir taip buvo atsisakyta pelningo prekybos laivyno. Valstybė neteko galingo pajamų šaltinio Ar reikalingi dar kokie nors komentarai?
Pavyzdys Nr.3 Baltijos laivų statyklos privatizavimas
Ši statykla buvo privatizuota po konservatoriaus G. Vagnoriaus vyriausybės 1997.05.08 nutarimo. Baltijos laivų statyklos gaminiai buvo pripažįstami visame pasaulyje, juos noriai pirkdavo. Bet ji buvo parduota užsieniečiams, Lietuva neteko nemažų papildomų įplaukų.
Taigi Lietuva – jūrinė valstybė. Tačiau be nuosavo žvejybinio ir prekybinio laivynų, be savo laivų statyklos, be savo laivų remonto įmonės.
Pateikiau tik trijų konservatorių nusikaltimų valstybei pavyzdžius. Jų yra daugiau. Pvz., „SNORO“ banko bankroto organizavimas. Lietuva vienintelė iš ES valstybių, kuri neturi nacionalinės aviakompanijos. Lietuva pardavė užsienio valstybei Žemaitijos naftos klodus, kuriuos dabar eksploatuoja užsienio firma „Geonafta“ ir tt.
b) Nusikaltimai Lietuvos visuomenei
Vėlgi pateiksiu tik tris pavyzdžius
Pavyzdys Nr.1. Dovana užsienio bankams
2008-10 metų ekonominės krizės metu Lietuvoje konservatorių valdžia už maždaug 6 proc. palūkanų pasiskolino iš privačių bankų beveik 2 mlrd. litų dešimčiai metų ir moka kasmet jiems po120 mln.lt palūkanų 2009-ųjų viduryje už 1,7 mlrd. litų penkerių metų paskolą šalis įsipareigojo mokėti 9,4 proc. metinių palūkanų. Už šią paskolą Lietuva moka privatiems bankams dar 160 mln.lt palūkanų. Už šias abi paskolas Lietuvos mokesčių mokėtojai kasmet moka užsienio bankams 280 mln.lt Jei Lietuva būtų pasekusi Latvijos pavyzdžiu ir pasiskolinus tuos 2+1,7 mlrd. Lt iš Tarptautinio valiutos fondo (TVF), kurio reikalaujama palūkanų norma tik 3 proc., tai Lietuvai kasmet tektų mokėti ne 280, o tik 111 mln.lt metinių palūkanų. Taip konservatoriai užsienio bankams leido kasmet „užsidirbti“ po 169 mln.lt. Argi tai nėra nusikaltimas mokesčių mokėtojams, t.y. visuomenei?
Pavyzdys Nr.2 Pensijų ir atlyginimų sumažinimas
Naktinės mokesčių reformos metu konservatoriai nusprendė ieškoti lėšų ne imant paskolą iš TVF, kaip tai padarė latviai, o patuštinant ir taip nepilną dirbančiųjų kišenę. Kokias tai turėjo pasekmes kiekvienam piliečiui –neverta diskutuoti, nes tai žino kiekvienas iš mūsų. O dabartinei vyriausybei ir dabar dar reikia ieškoti lėšų piliečiams padarytos žalos kompensavimui. Konstitucinis Teismas ne tik įtvirtino tokių kompensacijų būtinumą, bet ir konstatavo, kad valdžia nepagrįstai stipriau apkarpė dirbančių pensininkų senatvės pensijas nei nedirbančių. Argi toks konservatorių sprendimas nelaikytinas nusikaltimu prieš Lietuvos visuomenę?
Pavyzdys Nr.3. Veiksmai Energetikos ministerijoje
Pradėsiu nuo to, kad konservatorių vyriausybei steigiant Energetikos ministeriją vyriausybės premjeras A. Kubilius dievagojosi, jog šios ministerijos funkcionavimui jokių naujų asignavimų iš biudžeto neprireiks. Tačiau per trejus metus vien energetikos projektų teisininkams ir konsultantams konservatoriaus A.Sekmoko Energetikos ministerija sumokėjo 250 mln. Litų. Liko neaišku, kodėl taip brangiai pagal aukščiausius tarptautinius tarifus mokėta užsienio specialistams, nors realiai dirbo jų nusamdyti lietuviai. Atkreipia dėmesį ir tai, kad samdytos tos pačios seniai su konservatoriais bendradarbiaujančios teisinių paslaugų bendrovės.
Tokių pavyzdžių yra ir daugiau. Prisiminkime, kaip buvo sužlugdyta daugiabučių renovacija, kada A. Kubiliaus vyriausybė sumažino valstybės paramą butų renovacijai nuo 85 proc. iki 30 proc. Argi tai ne vyriausybės nusikaltimas visuomenei?
Baigdamas prisijungiu prie TS-LKD Garbės pirmininko kvietimo balsuoti tik už konservatorius, jei jūs pritariate aukščiau išvardintiems konservatorių veiksmams ir pasiilgote panašių naujų veiksmų. Juk neabejojate konservatorių aukšto lygio kūrybingumu.
Dabar laikas bent glaustai pakalbėti ir apie socialdemokratų kai kuriuos veiksmus, kurie gali būti traktuojami kaip nusikaltimai valstybei ar nusikaltimai visuomenei.
Nusikaltimų „A“ grupei priskirčiau Lietuvos dujų privatizavimą, Vakarų skirstomųjų tinklų privatizavimą ir LEO.LT projekto priėmimą, o „B“ grupei – privačių pensinių fondų finansavimą.
Aukščiau paminėti konservatorių ir socialdemokratų veiksmai Lietuvos ekonomikai ir jos finansinei sistemai atnešė milijardinius nuostolius ir vertintini kaip nusikaltimai.
Kaip matome, ir LSDP nebuvo be nuodėmės. Tai į klausimą, kurią partiją palaikyti rinkimų metu, atsakyčiau taip: jei eisi obuoliauti su TS-LKD - liksi be obuolių (piniginių lėšų) ir be maišo (socialinė apsauga). Jei obuoliausi su LSDP, tai obuolių bus, bet maišas atsiras tik tada, jei LSDP atsimins, jog jie ne neo-liberalai, o socialdemokratai.
Trečia reitingų viršūnėje esanti Valstiečių ir žaliųjų sąjunga yra tarsi balta suknele aprengta ir ant kraičio skrynios sėdinti nuotaka, dėl kurios varžosi konservatoriai ir socialdemokratai, net nežinodami, kas toje skrynioje yra. Reikia pasakyti, kad ir pati nuotaka to nežino.