Seimas svarstymo stadijoje jau pritarė naujam Saugomų teritorijų įstatymui, kuris gali net keliose vietose atverti Pandoros skrynią ir dar labiau sumažinti visuomenės galimybę lankytis saugomose teritorijose, parkuose ir ežerų pakrantėse.

Visų pirma, įstatyme norima leisti naujas statybas draustiniuose ten, kur tai leidžia tvarkymo planai ir bendrieji miestų planai. Dabartiniame įstatyme leidžiama tik atstatyti buvusias sodybas, o ne statyti naujus statinius draustiniuose. Pavilnių ir Verkių regioninių parkų atveju naujas statybas Vilniaus miesto bendrasis planas leidžia visuose sklypuose ir ten, kur jokių senų sodybų nėra buvę, o savo apsaugos reglamento parkai pasitvirtinę neturi, todėl vadovaujasi bendruoju planu. Vis dėlto didžioji dalis kitų parkų turi savo apsaugos reglamentus.

Didžiausia landa, sukuriama įstatyme – leidimas aptverti vandens telkinių pakrantes ir tai yra būtent gamtą saugoti turinčios Aplinkos ministerijos idėja. Dabar, pagal galiojančią tvarką, jokių tvorų 5 metrų pakrantės apsaugos juostoje prie vandens telkinių negali būti ir žmonės gali laisvai praeiti pakrante.

Po tokių įstatymo apeidinėjimo atvejų mes savininkams atiduodame dar vieną kozirį į rankas – apsitverkite pakrantes ir sakykite, kad ten įsirengėte ganyklas.
B. Davidonytė

Naujame įstatyme atsiranda siūlymas leisti užtverti 5 metrų pakrantės apsaugos juostą, jeigu ten bus įrengtos ganyklos, tiesa ganyklose turi būti įrengti varteliai, kad žmonės galėtų praeiti. Popieriuje viskas skamba gal ir gerai, tačiau važinėjant po saugomas teritorijas, galima pamatyti, kaip yra naudojamasi net ir mažiausiomis įstatymo landomis bei bandoma pažeisti viešąjį interesą.

Todėl galima įsivaizduoti, kaip nemaža dalis paežerėse gyvenančių verslininkų bei įtakingų žmonių staiga taps ūkininkais ir pakrantėse matysime vien ganyklas. O jeigu dar šalia ganyklų atsiras įspėjamieji ženklai apie piktus šunis, matysite teritoriją stebinčias vaizdo kameras, galbūt tolumoje šmėžuos apsaugos darbuotojai, bus įspėjama apie tai, kad jie ginkluoti, ar tikrai jūs, paprasti poilsiautojai, drįsite žengti pro tokios „ganyklos“ vartelius, kaip tai numato įstatymas? Tikriausiai pro tokių ganyklų vartus nedrįstų žengti ir patys įstatymui pritarę Seimo nariai.

Gamtininkai teigia, kad ganyklų tvoros 5 metrų pakrantės apsaugos juostoje visai nereikalingos. Taip, galbūt ūkininkams reikia pagirdyti gyvulius, bet tam puikiausiai užtektų ir elektrinio piemens. Tvoros nebūtų, o žmogus, eidamas pakrante, galėtų jį nesunkiai perlipti.

Na ir trečias, tikriausiai didžiausias nonsensas, įtvirtintas įstatyme – leidimas tvenkti upes visur saugomose teritorijose. Šį pasiūlymą pateikė socialdemokratė Orinta Leiputė ir socdemas Kazys Grybauskas. Pastarasis jau nepirmą kartą pateikia ganėtinai „įdomias“ įstatymo pataisas, susijusias su žvejyba. Pavyzdžiui, kiek anksčiau jis pateikė Žuvininkystės įstatymo pataisas, leisiančias verslininkams parduoti neteisėtai sugautas lašišas ir šlakius. Taigi, ar jūs, mieli žvejai, po Saugomų teritorijų įstatymo priėmimo, dar mokėsite mokestį už lašišas? Nes jeigu bus leista tvenkti upes visose saugomose teritorijose, jos iki jūsų paprasčiausiai neatkeliaus.

Privati valda prie ežerų
Foto: R. Pociaus nuotr.

Yra kalbama, kad Aplinkos ministerija šį įstatymą ruošė aštuonerius metus. Na, jeigu per šitiek metų pavyko parengti tik tokias pataisas, sakyčiau, kad darbuotojai nusipelnė ne pagyrimo, o tarnybinių nuobaudų.

Įstatymas dar nepriimtas, bet iki jo priėmimo trūksta nedaug. Juk „svarbiausia – žmogus“, o sąrašas pridedamas, įstatymą labiausiai palaikė socialdemokratai ir „darbiečiai“, svarstymo stadijoje balsavę „už“ Seimo nariai: Bronius Bradauskas, Stasys Brundza, Petras Čimbaras, Arūnas Dudėnas, Arimantas Dumčius, Vilija Filipovičienė, Viktoras Fiodorovas, Vitalijus Gailius, Vydas Gedvilas, Kazys Grybauskas, Šarūnas Gustainis, Gediminas Jakavonis, Edmundas Jonyla, Vytautas Kamblevičius, Jonas Kondrotas, Dalia Kuodytė, Orinta Leiputė, Antanas Matulas, Vidas Mikalauskas, Gintautas Mikolaitis, Albinas Mitrulevičius, Arvydas Mockus, Alma Monkauskaitė, Antanas Nesteckis, Andrius Palionis, Raimunfas Paliukas, Bronius Pauža, Marija Aušrinė Pavilionienė, Milda Petrauskienė, Darius Petrošius, Domas Petrulis, Audronė Pitrėnienė, Raminta Popovienė, Rimas Antanas Ručys, Algimantas Salamakinas, Ričardas Sargūnas, Vytautas Saulis, Valdas Skarbalius, Eduardas Šablinskas, Rimantė Šalaševičiūtė, Gintaras Tamošiūnas, Darius Ulickas, Sergej Ursul, Valdas Vasiliauskas, Birutė Vėsaitė, Aleksandras Zeltinis, Edvardas Žakaris, Zita Žvikienė.

„Kas yra blogai ir priėmimo stadijoje šitą taisysiu, kolegos įdėjo į įstatymą nuostatą, kad visur galima statyti užtvankas. Jeigu šita nuostata liks, nes aš siūlysiu pataisą, kad dar kartą balsuotume, kad jos neliktų, tai tada stabdysiu įstatymą iš viso. Daugiau pavojų jokių nėra“, - apie įstatymą kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkas A. Salamakinas.

Tikriausiai didžiausias nonsensas, įtvirtintas įstatyme – leidimas tvenkti upes visur saugomose teritorijose. Šį pasiūlymą pateikė socialdemokratė Orinta Leiputė ir socdemas Kazys Grybauskas. Taigi, ar jūs, mieli žvejai, po Saugomų teritorijų įstatymo priėmimo, dar mokėsite mokestį už lašišas? Nes jeigu bus leista tvenkti upes visose saugomose teritorijose, jos iki jūsų paprasčiausiai neatkeliaus.

Keista, kad neseniai po Pavilnių ir Verkių regioninius parkus pats važinėjęs ir pamatyta situacija besipiktinęs Seimo narys nemato atvirų landų, paliktų naujame Saugomų teritorijų įstatyme.

DELFI ne kartą rašė, kaip pasinaudojant net mažiausiomis įstatymo spragomis, yra pažeidžiamas visuomenės interesas. Pavyzdžiui, didžiulė teritorija Verkių regioniniame parke prie Gulbinų ežero. Kadaise ten buvo sena pionierių stovykla, ją privatizavę žmonės ten galėjo statyti tik poilsinius namus, be to, tai yra parko rekreacinė teritorija, kuri turėtų būti prieinama visiems. Vis dėlto vienoje vaizdingiausių Vilniaus vietų atsirado uždaras ir akylai saugomas prabangus gyvenamasis kvartalas, nors tai ir draudė įstatymai.

Beje iš šios teritorijos pavasarį buvo išvaryti net ir Seimo nariai su A. Salamakinu priešakyje. Teritorija priklauso įmonei „Gulbinų turizmas“, o jos vadovas – verslininkas Sigitas Kubilius, susijęs su transporto sektoriumi. Anksčiau DELFI jau skelbė, kad, Registrų centro duomenimis, įmonės „Gulbinų turizmas“ akcininkų sąraše puikuojasi nemažai elitinių verslininkų. Iš viso yra 12 akcininkų. Vienas iš akcininkų, verslininkas, buvęs „Hermis Capital“ vadovas Nerijus Dagilis.

Taip pat akcininkų sąraše galima rasti tokias pavardes: verslininkas Gedeminas Giniotis, verslininkas Kęstutis Martinkėnas, kuris jam priklausančius automobilių pardavimo, techninio aptarnavimo ir nuomos, nekilnojamojo turto plėtros ir energetikos verslus koncentruoja bendrovėje „Modus grupė“, taip pat akcininkų sąraše yra verslininkas Igor Matsanyuk.

Akcininkų sąraše yra ir Žemės Ūkio Kooperatinė Bendrovė „Smilgelė“, kolekcininkas, investicijų bendrovės valdybos pirmininkas Vilius Kavaliauskas, verslininkas, ilgametis AB „Švyturys“ valdybos pirmininkas bei akcininkas, dabar Skandinavijos koncerno padalinio prezidentas, taip pat ir Lietuvos plaukimo federacijos prezidentas Tomas Kučinskas. Taip pat tarp akcininkų yra Živilė Garbaravičienė, kuri priklauso vadinamai vienai įtakingiausių Kauno šeimų. Ji yra verslininko Jono Garbaravičiaus žmona, pastarasis yra buvusio Seimo nario Ramūno Garbaravičiaus sūnus.

Tarp akcininkų yra Ivona Liachovič bei Ina Railienė. Dar vienas įtakingas verslininkas akcininkų sąraše – Alvydas Banys, buvęs „Invaldos“ akcininkas, kuriam priklauso 99,9 proc. „LJB property“ akcijų. Atskyrus „Invaldą“, A. Banys valdo 7,18 proc. „Invalda LT“ akcijų. Paskutinis akcininkų sąraše – Saulius Butkus, verslininkas, kuris valdo 21,11 proc. „Sanitex“ akcijų, taip pat daug nekilnojamojo turto.

Mažas priėjimas stačiu miško keliuku prie Gulbinų ežero parko lankytojams dar liko, nepaisant to, kad atėjęs prie ežero iš karto susilauki apsaugos darbuotojų dėmesio. Tačiau kadangi privatus sklypas tęsiasi iki pat ežero, klausimas, ar priėmus naują Saugomų teritorijų įstatymą šie žmonės netaps ūkininkais ir neįsirengs paežerėje ganyklų.

Yra kalbama, kad Aplinkos ministerija šį įstatymą ruošė aštuonerius metus. Na, jeigu per šitiek metų pavyko parengti tik tokias pataisas, sakyčiau, kad darbuotojai nusipelnė ne pagyrimo, o tarnybinių nuobaudų.
B. Davidonytė

Kitas pavyzdys, kaip išradingai galima pasinaudoti įstatymo spragomis – didžiulė, 150 hektarų aptverta teritorija Trakų rajone, siejama su skandalingu verslininku Jurijumi Borisovu. Į teritoriją patenka du ežerai ir nemažas plotas miško, kuris turėtų būti prieinamas visuomenei, tačiau dar 2009 metais buvo gautas leidimas aptverti mišką, nes buvo sakoma, kad savininkai planuoja teritorijoje laikyti laukinius žvėris. Tai vienintelė išimtis įstatyme, leidžianti aptverti mišką.

Tačiau jokio leidimo laikyti laukinius žvėris savininkai nebuvo gavę iki 2016 metų liepos, kai kilus skandalui ir DELFI ištraukus į viešumą faktus apie neteisėtą tvorą, Aplinkos apsaugos agentūra išdavė leidimą žvėrių laikymui. Reiškiasi, septynerius metus teritorija buvo aptverta neteisėtai, tačiau niekas iš valstybinių institucijų nesugebėjo to sukontroliuoti ir demaskuoti.

Po tokių įstatymo apeidinėjimo atvejų mes savininkams atiduodame dar vieną kozirį į rankas – apsitverkite pakrantes ir sakykite, kad ten įsirengėte ganyklas.

„Aš neabejoju, kad tokie leidimai nebus išduodami, aš pasitikiu žmonėms, pasitikiu parkų direktoriais“, - DELFI kalbėjo A. Salamakinas.

Ar A. Salamakinas pasitikėjo ir buvusia Pavilnių ir Verkių regioninių parkų direktore Vida Petiukoniene, kuri kilus skandalui dėl daugybės neteisėtų statybų jos valdomuose parkuose pasitraukė iš pareigų, nes didžiąją dalį pažeidimų pati laimino, jiems pritarė ir juos gynė? Prieš pusę metų atrodė, kad ne, mat pats Seimo narys pažėrė daug kritikos buvusiai parko direktorei ir kalbėjo visiškai priešingus žodžius.

„Gal pavadinkime ten ne Gulbinų poilsiaviete, o turtuolių rezervatu ir bus visiems aišku. Tie namai pastatyti prieš 10 metų, tai kokio velnio visi matė ir niekas nieko nedarė, vėliau mane apkaltino, bet aš ne vilnietis, aš nežinau, kur tie parkai, o va Pakalnis (savivaldybės vyriausiasis architektas - DELFI) sėdi ir šypsosi. O jūsų ta ponia, kuri direktorė, briedą varinėja, kad ji 91 kartą kreipėsi į teismą. Aš supratau, kad kreipėsi į teismą tam, kad įteisinti šituos namus. Jeigu savivaldybė nueina į teismą ir gindama viešą interesą sako, kad su tais namais yra gerai, tai teisėjas priima sprendimą. Ji atnešė mums dokumentą vieno lapo, kur parašyta, kad 91 kartą kreipėsi į teismą. Tai jūs su ja susišnekėkite, pone Pakalni, ji ne mūsų pavaldume, o jūsų pavaldume, kad briedo bent neskleistų“, - pavasarį Aplinkos apsaugos komitete pakeltu tonu piktinosi A. Salamakinas. Tačiau dabar jis jau teigia, kad pasitiki parkų direktoriais.

Galima įsivaizduoti, kaip nemaža dalis paežerėse gyvenančių verslininkų bei įtakingų žmonių staiga taps ūkininkais ir pakrantėse matysime vien ganyklas. O jeigu dar šalia ganyklų atsiras įspėjamieji ženklai apie piktus šunis, matysite teritoriją stebinčias vaizdo kameras, galbūt tolumoje šmėžuos apsaugos darbuotojai, bus įspėjama apie tai, kad jie ginkluoti, ar tikrai jūs, paprasti poilsiautojai, drįsite žengti pro tokios „ganyklos“ vartelius, kaip tai numato įstatymas?
B. Davidonytė

Susidaro dviprasmiška situacija, mat saugomas teritorijas ir draustinius kadaise įkūrė pati valstybė su tikslu išsaugomi mūsų gamtai vertingiausias, gražiausias ir unikaliausias šalies vietas, nykstančius augalus ir gyvūnus. Visiškai neurbanizuotų saugomų teritorijų plotų, laukinės ir unikalios gamtos plotų Lietuvoje liko netiek ir daug. Tačiau užuot nusprendęs, kaip išsaugoti dar likusias neužstatytas saugomas teritorijas ir gražiausias mūsų gamtos vietas, Seimas nori sukurti dar vieną landą, kuria galės naudotis įvairūs gudručiai ir vėl atveria kelią lygesnių už lygius atsiradimui.

Galbūt tikrai greitai nebeturėsime, ko saugoti ir teks tai pripažinti, o poilsiauti galėsime savo balkone.