Tiesioginės užsienio investicijos (TUI), tenkančios vienam gyventojui, 2015 metų pabaigoje sudarė 4592 ir buvo 12,8 proc. didesnės nei atitinkamą 2012 m. Laikotarpį. Remiantis statistika, Lietuvoje didžiausi atlyginimai yra privačiose užsienio kapitalo įmonėse ir vidutiniškai ketvirtadaliu aukštesni lyginant su privačiose vietinio kapitalo įmonėmis ar valstybinėmis įstaigomis.

Taigi kas tos „lentpjūvės“, anot Gabrieliaus Landsbergio, mokančios minimumą? 2012 metais Lietuvoje įgyvendinta 15 tiesioginių užsienio investicijų (TUI) projektų, 2013 m. – 21, 2014 m. – 26, 2015 m. – 31.

Centro ir Rytų Europoje pagal TUI esame 1 vietoje, pasaulyje – 10. Vien per šių metų 7 mėnesius priimta į darbą 62 tūkstančiais žmonių daugiau negu atleista. Per pastaruosius 5 metus startuolių skaičius Lietuvoje išaugo 10 kartų – jų prieš penkerius metus tiesiog nebuvo.

Šiandien startuolių skaičiuojame virš 400. Į Lietuvos startuolius investuoja fondai (daugiausiai iš JAV ir Jungtinės Karalystės), tokie kaip „Accel Partners“, „Insight Venture Partners“, „General Catalyst“, „Octopus Ventures“, „Wellington Partners“. Investicijų skaičius į Lietuvos startuolius per pastaruosius 2 metus išaugo net 3 kartus. Iš viso (per pastaruosius metus) startuolių pritrauktos investicijos iki 2016 m. – 95,2 mln. eurų. Verslas nesitraukia, verslas ateina į Lietuvą.

2013 m.: Danijos įmonė „VON“ apsisprendė Šiauliuose gaminti tinklus ir kitą įrangą (suplanuotų darbo vietų skaičius: 75), norvegų modernių komunikacijos prietaisų oro uostams ir laivybai gamintojos „Jotron“ naujos gamyklos projektas Kaune (suplanuotų darbo vietų skaičius: 35), „Swedbank“ Kompetencijų centras Vilniuje, kuris plėtoja ir palaiko IT funkcijas visoje banko grupėje (suplanuotų darbo vietų skaičius: 100), „Ryanair“ lėktuvų aptarnavimo veiklos Kauno oro uoste plėtra (suplanuotų darbo vietų skaičius: 40).

Taip pat 2013 metais atėjimą į Lietuvą patvirtino JAV sveikatos apsaugos technologijų ir paslaugų milžinė „Intermedix Corporation“, Kaune įsteigusi paslaugų centrą. Pirminis planas buvo 205 darbo vietos, tačiau 2015 metais įmonė plėtėsi, suplanavusi papildomai 200 darbo vietų.

2014 m.: Italijos įmonės „Gruppo Fos“ biomedicininės inžinerijos tyrimų centras Kaune, „Santakos“ slėnyje (suplanuota 15 aukštos profesinės kvalifikacijos darbo vietų), pasaulinė aukštos kokybės techninio pluošto gamintojos Suomijos įmonė „Ahlstrom“ įkūrė naujo finansinių ir buhalterinių paslaugų bei klientų aptarnavimo centrą Vilniuje (suplanuotos 58 darbo vietos, iš jų 28 aukštos profesinės kvalifikacijos), JAV biotechnologijų kompanijos „Thermo Fisher Scientific“ plėtra Vilniuje (110 darbo vietų, iš jų 80 – aukštos kvalifikacijos).

2015 m.: „NEO Group“ gamyklos Klaipėdoje plėtra (planuojama investicija – 54,33 mln. Eur), JAV kompanijos „Revel Systems“ paslaugų centro įsteigimas Vilniuje (planuojama sukurti 151 darbo vietą), „Danske Bank“ paslaugų ir „Nasdaq“ kompetencijų centrų steigimas Vilniuje („Nasdaq“ suplanuotų darbo vietų skaičius – 150).

2016 m. Vilniuje kurtis nusprendė Suomijos plieno milžinė „Outokumpu“, „Swedbank“ paslaugų centras (suplanuota 540 darbo vietų), Marijampolės LEZ kursis didžiausia plyno lauko investicija Lietuvoje – langų ir durų gamyklą statys Danijos bendrovė „Dovista Group“, kuri per artimiausius ketverius metus planuoja investuoti iki 50 mln. eurų ir sukurti 300 naujų darbo vietų, o iki 2026 metų – ne mažiau nei 100 mln. eurų ir sukurti bent 1000 darbo vietų.

Nuo 2013 metų, pritraukiant investicijas, prioritetas skiriamas regionams. Tarkime, Šiaulių pramoniniame parke investuotojas „Von Ltd“ įgyvendins investicinį projektą, kurio metu įsipareigota sukurti ne mažiau kaip 75 naujas darbo vietas; investuotojas „Intersurgical AG Group“ Pabradėje nusprendė įgyvendinti investicinį projektą, kurio dėka bus sukurta ne mažiau kaip 50 naujų darbo vietų; Švedijos „Pelly Group“ įmonė „Pelly Baltic“ nusprendė plėsti veiklą Lietuvoje ir Garliavoje įrengti naują gamybos liniją, kurioje bus taikoma visiškai nauja talpinimo sistemų gamybos technologija, ir planuoja sukurti 31 naują darbo vietą.

Verslas ateina į Lietuvą, o pakoreguotas naujasis Darbo kodeksas atvers platesnes galimybes Lietuvai konkuruoti dėl investicijų, kurios kurs ilgalaikes, gerai apmokamas darbo vietas. TS–LKD pirmininkas savo „mediniu“ požiūriu į investuotojus, išvadindamas juos „lentpjūvėmis, mokančiomis minimumą“, bei TS–LKD frakcijos Seime balsavimu dėl naujojo Darbo kodekso siunčia aiškią žinutę verslui.