Štai Estija, kuri turi perpus mažiau gyventojų nei Lietuva, jau paskelbė ambicingą planą, kuriuo siekia sumažinti ministerijų skaičių iki 1, o valstybės tarnautojų skaičių net iki 60 proc. Neteigiu, jog privalome sekti kaimynės pėdomis, tačiau jau seniai aišku, kad Lietuva pribrendo griežtoms viešojo sektoriaus reformoms. Ir jos reikalingos ne kosmetinės (būtent taip galima pavadinti Saulėlydžio komisijos reformas), bet griežtos ir radikalios. Nekalbėkime apie simbolinius skaičius, kurie nieko nepakeis.
Palyginkime valstybės gyventojų skaičių su valstybės tarnautojų. 2016 m. rugpjūtį Lietuvoje iš viso buvo apie 2 mln. 800 tūkst. nuolatinių gyventojų. Tuo tarpu, kaip skelbia Valstybės tarnybos departamentas, šiuo metu valstybės tarnautojų pareigybių (t. y. žmonių, gaunančių atlyginimą iš valstybės biudžeto) Lietuvoje yra iš viso per 58 tūkst. ir šis skaičius, priešingai nei gyventojų, nuolatos auga. Į šį skaičių neįeina vidaus reikalų ir kriminalinės žvalgybos pareigūnų skaičius, nes kažkodėl Valstybės tarnybos departamentas jų nelaiko tarnautojais.
Kad ir kaip ten būtų, nuo 2010 m. iki 2015 m. valstybės tarnautojų skaičius išaugo nuo 57 583 iki 58 047. Statistikos departamento duomenimis, tais pačiais metais valstybės sektoriuje dirbančių žmonių skaičius išaugo nuo 371 tūkst. iki beveik 380 tūkst.
Taigi tarnautojų ir darbuotojų skaičius didėjo, tuo tarpu per tuos pačius metus Lietuvos gyventojų skaičius sumažėjo net 152 tūkst. (nuo 3 043 000 iki 2 891 000), tai yra – beveik 5 proc.! Gyventojų toliau sparčiai mažėja, tuo tarpu tarnautojų skaičius didėja.
Kaip skelbia Laisvosios rinkos institutas, 2004 m. 1000-iui Lietuvos valstybės gyventojų teko 6 valstybės tarnautojai, 2014 m. šis skaičius siekė jau 10.
Kai vis daugiau darbuotojų tenka išlaikyti valstybei, leiskite paklausti, kaip gali pakakti pinigų kitoms reformoms: švietimo, sveikatos ir taip toliau? Negali. Todėl reforma yra itin reikalinga, nes kuo toliau, tuo dar blogiau viskas bus.
Kitose ES valstybėse valstybės tarnautojų skaičius tenkantis 1000-iui gyventojų mažesnis. Vadinasi, ten gyvena daugiau gyventojų, bet jiems tarnauja mažiau valstybės darbuotojų ir kažkodėl tos valstybės nesugriūna. Priešingai – gyvena vis geriau nei mes.
Europos mastu pagal gyventojų skaičių Lietuva tėra vidutinio dydžio miestas, tad ar mums tikrai reikia tokios armijos valdininkų?
Akivaizdu, jog permainos būtinos. Manau, kad Lietuvoje turėtų likti ne daugiau nei 4-5 ministerijos, kurios apimtų svarbiausias valstybės gyvenimo sritis. Atitinkamai turėtų mažėti ir savivaldos tarnautojų skaičius bei perteklinės funkcijos, kurios erzina žmones.
Jokia kita reforma valstybėje negalės būti efektyvi, jei nebus sutvarkytas viešasis sektorius: tiek aukščiausiu ministerijų lygmeniu, tiek savivaldos. Nei švietimo, nei sveikatos, nei jokia kita reforma neįvyks, kol aparatas bus išpūstas, biurokratinės džiunglės tęsis iki begalybės, tuos pačius darbus atliks žmonės, dirbantys skirtingose institucijose, o šios tarpusavyje taip ir neras bendros kalbos ir mėtys problemas tarpusavyje, kaip karštą bulvę.
Suprantama, mes kalbame apie žmones, kurie dirba valstybės tarnyboje, jie tikrai neturi būti metami į gatvę jau kitą dieną: galbūt galime iš anksto numatyti, kaip suteikti perkvalifikavimo galimybę, užtikrinti pakankamas socialines garantijas. Kad ir kiek tai kainuotų, esu įsitikinęs, jog per trumpą laiką praradimai būtų kompensuoti, o likusiai daliai valstybės tarnautojų galėtume mokėti didesnius atlyginimus. Tai turėtų teigiamą poveikį ne tik valstybei, bet ir Lietuvos piliečiams, nes tai leistų privilioti daugiau gabių ir jaunų žmonių į šią sferą.
Variantų, kaip reformuoti viešąjį sektorių, tikrai yra, tereikia politinės valios ir ryžto imtis permainų jau dabar. Tos valios, bent jau mes, turime tikrai.