Tokius klausimus pirmiausiai užduoda gydytojai, kai įtaria hepatitą – kepenų ląstelių uždegimą. Žinoma, dažniausiai kepenų ląsteles žaloja besaikis alkoholio kiekis. Hepatocitų (kepenų ląstelių) paskirtis – susidoroti ir neutralizuoti į organizmą patenkančius nuodus, o dažniausiai – etilo alkoholį. Beje, prieš metilo alkoholį jos yra bejėgės. Kiekvieno individo skirtinga fermentinė sistema lemia, kad ne visų žmonių kepenys vienodai greitai gali susidoroti su alkoholiu ir ne kiekvienas pakelia vienodą gėrimų – alaus, vyno, degtinės – kiekį.
Geriantieji neretai teigia: „Aš žinau savo išgėrimo normą!“ Dažniausiai ši „norma“ jau būna toks alkoholio kiekis, su kuriuo kepenys nebesugeba susidoroti ir apsvaigintomis smegenimis alkoholį vartojantysis griūva nuo stalo. O tuo metu vystosi toksinis hepatitas – nuo per didelio krūvio kepenų ląstelės pabrinksta, sutrinka ląstelės membranų pralaidumas ir energetinė pusiausvyra, o galiausiai kepenų ląstelės žūva – jų vietą užpildo riebalinis audinys – kepenys „suriebėja“, o po to išveši jungiamasis, randinis audinys – vystosi kepenų cirozė.
Kepenų ląsteles be gailesčio žaloja virusai. Hepatito A virusas, plintantis per aplinką kontakto, oro lašeliniu būdu šiandien po truputį atsitraukia, nes jo sklaidą sumažina rankų plovimas. Reikia pasidžiaugti, kad lietuviai vis tik darosi švaresni – dažniau prausiasi, plauna rankas. Bet būkime nuolat budrūs ir prisiminkime, kad jeigu rankomis viešose vietose palietėme daiktus, kuriuos galėjo liesti kitas žmogus iškart po to, o ypač prieš valgį plaukime rankas.
Neatsitiktinai Senajame Testamente įrašytas vienas iš ryškesnių priesakų izraelitams yra rankų plovimas: grįžus į namus iš kelionės, iš turgaus, ir prieš valgį. Plaunant rankas sumenkiname pavojų užsikrėsti ne tik Hepatitu A, bet ir gripu, dizenterija, tuberkulioze ir kitomis užkrečiamomis ligomis.
Hepatito B ir C virusais užsikrečiama betarpiško kontakto metu per kraują. Šiandien tik 1 iš 20 žmonių, sergančių virusiniu hepatitu, žino, kad jį nešioja, nes daugumai užsikrėtusiųjų nepasireiškia jokie klinikiniai požymiai. Pasaulyje Hepatitu B ir C infekuotųjų skaičius baugiai stebina – net 400 milijonų žmonių.
Šių metų gegužės mėn. vykusioje Pasaulio sveikatos asamblėjoje (PSO) 194 valstybės narės priėmė pirmąją Pasaulinio sveikatos sektoriaus strategiją dėl virusinio hepatito: jos tikslas – iki 2020 m. išgydyti 8 milijonus žmonių, sergančių Hepatitu B ir C. Šių virusų plitimo dažniausios prielaidos susijusios su straipsnio pradžioje išvardintais klausimais. Nors paskutiniu metu kraujo perpylimo indikacijos vis siaurėja ir gydytojai stengiasi „išsisukti“, kad tik nereikėtų pilti kraujo, yra daugybė medicininių situacijų, kai be kraujo perpylimo išsiversti nebegalima.
Nors kraujo saugumas šiandien sergstimas daugiapakopiais tyrimais, vis tik išlieka nedidelė rizika su krauju gauti nepageidaujamą virusą. Deja, kai kurie mūsų visuomenės humanistai ir altruistai – donorai, davę kraują dar sovietiniais laikais, kai buvo naudojamos daugkartinio panaudojimo kraujo paėmimo sistemos, nuo to laiko yra užkrėsti Hepatito B virusu.
Žinoma, iš užkrėstų donorų kraujas jokiu būdu jau nebeimamas, tačiau jie daugiau ar mažiau kenčia nuo virusinio hepatito eigos. Reikia pažymėti, kad šiuo metu, naudojant vienkartines kraujo paėmimo priemones, donorai gali būti ramūs – jų užkrėtimo galimybė yra nulinė. Po Damoklo kardu patenka ir chirurgai, operuojantys Hepatitu B ar C sergančiuosius pacientus, nes operuojant hepatito virusu užkrėstąjį, įsidūrus ar įsipjovus atsiranda didelis pavojus pačiam medikui susirgti Hepatitu. Tačiau dar nėra girdėta, kad Lietuvoje draudimas būtų išmokėjęs bent piniginę kompensaciją susirgusiam, savo pareigą vykdžiusiam medikui. Užsikrėsti galima ir per manikiūro, pedikiūro instrumentus, jeigu jie deramai nesterilizuojami.
Hepatitas B nėra toks grėsmingas ir kartais praeina be žymesnių komplikacijų, taip pat retai po jo vystosi kepenų cirozė. Tačiau neturėdamas efektyvaus medikamentinio gydymo, pasaulis ilgą laiką bejėgiškai skėsčiojo rankomis prieš C viruso sukeltą Hepatitą, dažnai galiausiai pereinantį į kepenų cirozę, o po to neretai į kepenų ląstelių vėžį.
Prieš trejetą metų pagamintas veiksmingas vaistų derinys, kuris pirmiausia pradėtas naudoti JAV. Lietuva, atsilikdama nuo Estijos ir netgi pusmečiu nuo Latvijos, nuo šių metų sausio 1 dienos taip pat pradėjo kompensuoti šiuos vaistus sergantiems Hepatitu C, kai jau yra trečioji kepenų fibrozės stadija. Ketvirtoji fibrozės stadija yra kepenų cirozė. Nors šis vaistas brangus (kursas kainuoja 15-17 tūkstančių eurų), jis gan patikimai sustabdo hepatito eigą ir apsaugo nuo cirozės. Aišku, pacientams būtų geriau šį medikamentinį gydymą gauti pradinėje – antrojoje fibrozės stadijoje. Kita vertus, gydant senaisiais vaistais (Interferonu, Ribavirinu) kartais trečioji kepenų fibrozės stadija nebeišsivysto.
Taigi, nors pasaulyje jau yra vaistų, bet daugelyje šalių jie yra per brangūs, kad būtų prieinami visiems sergantiesiems Hepatitu C pradinėse fibrozės stadijose. Tad šiandien geriau neužsikrėsti ir nesirgti grėsminguoju Hepatitu, kuris kasmet pasaulyje nužudo apie 1,4 mln. žmonių.
PSO primygtinai ragina visas šalis imtis skubių veiksmų, siekiant sumažinti mirčių nuo virusinio Hepatito skaičių, pagerinti ir padidinti žinias apie ligą, patobulinti prieigą prie tyrimų bei gydymo paslaugų.
Darykime, kas priklauso nuo mūsų: plaukime rankas dar dažniau, nežalokime savo kūno abejotinos estetikos tatuiruotėmis. Moterys, manikiūrą, pedikiūrą darykitės namuose savo įrankiais, o jeigu reikia manikiūrininkės pagalbos – neškitės savo instrumentus. Vyrai, niekada nenaudokite skutimosi peiliukų, kuriais jau skutosi kitas žmogus.
Grėsmingasis hepatitas anksčiau nusinešdavęs daugybę gyvybių šiandien gavo medikamentinį atkirtį, tačiau jis dar nenugalėtas!