Tada visi žvilgsnį nukreipė į Lietuvos Respublikos konkurencijos tarybos pusę su prašymu paaiškinti, kodėl kyla maisto produktų kainos prekybos centruose?
Atsakydamas į tautos balsą Konkurencijos tarybos pirmininko pavaduotojas pasirodė esąs labiau ne valstybei ir jos piliečių gerovei dirbančiu tarnautoju, o tikru laisvosios rinkos ekspertu, nepasikuklinusiu pareikšti, kad „pradėjus reguliuoti pieno, duonos, degalų ar taksi paslaugų kainas, neišvengiamai atsirastų pagunda sureguliuoti dar daugiau“. Pasak jo, tai esą mus ir skiria nuo kaimynų, kur vis dar reguliuojamos ne tik kainos, bet ir žmogaus teisės“.
Tačiau gerbiamo pavaduotojo ir visos Konkurencijos tarybos reguliuoti kainų niekas ir neprašė, kaip ir vertinti žmogaus teisių būklės kaimyninėse valstybėse. Daug kas norėtų, kad Konkurencijos taryba konkrečiai atsakytų į klausimus, į kuriuos ją įpareigoja atsakyti įstatymai. Kaip čia yra, kad laisvojoje rinkoje, kurioje galioja griežti konkurencijos principai, kainos be priežasčių, atrodo, kyla lyg ant mielių, priešingai nei, pavyzdžiui, kaimyninėse Europos Sąjungos sesėse, kur, matyt, veikia tokia pat laisvoji rinka. Ir kaip yra su Konkurencijos tarybos misija „saugoti veiksmingą konkurenciją vartotojų gerovei“? Didžioji dalis vartotojų, panašu, kad yra labai nepatenkinti tiek savo gerove, tiek ir tokios konkurencijos kokybe, kurią toleruoja ši institucija.
Štai jau kurį laiką visuomenėje kirba klausimas dėl kainų degalinių švieslentėse. Žiniasklaida nepaliauja informavusi apie istorines naftos kainų žemumas pasaulio biržose, tačiau mūsų degalinių tinklai vangiai reaguoja į šias žinias, teisindamiesi, kad ne tai nulemia galutinę dyzelino ar benzino litro kainą. Nepaisant to, vos ta naftos barelio (barelis – beveik 159 litrai) kaina keliais centais pakyla, tas pakilimas iškart atsispindi ir mūsų degalinių švieslentėse. Tada ir pamatai, kad vis dėlto daro įtaką tos pasaulinės naftos kainos mūsų piniginėms.
O dar kyla noras pasidomėti, kaip ten yra kitur. Pasižiūrėję matome įdomių dalykų, kad per tris mėnesius nuo 2016 gegužės pirmosios iki 2016 rugpjūčio pirmosios benzinas vidutiniškai Lietuvoje pabrango 2,1 proc., o dyzelinas – net 4,9 proc (šaltinis: http://www.globalpetrolprices.com). Ir viskas tuo metu, kai per tą patį laikotarpį (šaltinis: ft.com) „Brent“ rūšies nafta atpigo beveik 9 proc?
Pavyzdžiui, per tą patį laiką tokiose šalyse kaip Danija, Norvegija, Švedija, Vokietija, Austrija, Italija, Portugalija ar net Estija benzinas kažkaip sugebėjo atpigti. Tiesa, buvo Europoje šalių, kuriose benzinas brango, kaip ir Lietuvoje, bet jų – mažuma. Dyzelino kainos kilo daugelyje šalių, bet, pavyzdžiui, pigimas buvo stebimas Norvegijos, Portugalijos, Švedijos bei Danijos degalinėse. Greičiausiai Lietuvos naftos produktų prekybos įmonių asociacija, kuri vienija penkis didžiausius Lietuvos degalinių tinklus, ras ir argumentų, ir pasiteisinimų, kodėl yra taip, o ne kitaip. Ir vėl, matyt, palinksėsime galva ir sakysime: et, juk tokia ta laisvoji rinka. O, gi, bet, tačiau, ką apie tai mano mūsų konkurencijos prievaizdai?
Ar tik man vienai atrodo, kad į asociacijas susibūrusios verslo įmonės ne tik siekia bendrai daryti įtaką politiniams sprendimams (kas tikrai nėra uždrausta), bet ir, kyla toks įtarimas, derina bei aptaria ir kitus klausimus, kuriuos lyg ir draudžia įstatymai? Lieka neatsakytu klausimu, kaip Konkurencijos taryba vertina tokių ir panašių asociacijų veiklą ir ar tai nėra sumanus būdas paslėpti kartelines pagundas (kartelis - slapti susitarimai tarp teisiškai savarankiškų įmonių, kurių tikslas – gauti didesnį bendrą pelną, kontroliuojant rinkos ar paslaugų kainas).
Kita vertus, gal esu per daug įtari. Tik ramybės neduoda klausimas apie oligopolijas (tai tokia situacija rinkoje, kai dominuoja keli stambūs žaidėjai): juk tiek mažmeninės prekybos, tiek mažmeninės degalų rinkos dalyvius galima suskaičiuoti ant dviejų rankų pirštų. Gal stambiems rinkos žaidėjams nereikia net tartis, pakanka užsukti į konkurentų parduotuvę ar pravažiuoti pro varžovo degalinių švieslentę.
Tačiau ir čia esama erdvės pasireikšti mūsų Konkurencijos tarybai.
Visuomenė ir valstybė laukia iš šios institucijos pasiūlymų, ką daryti. Tik ar vėl tuometinio Ministro Pirmininko Andriaus Kubiliaus iš užsienio parsiviliotas dabartinis Konkurencijos tarybos pirmininkas nepagūžčios pečiais ir nepakartos tų kelių ideologinių laisvosios rinkos klišių, kurias jau girdėjome gausybę kartų. Sutikite, kažkaip apmaudu, kad turėdama atstovauti viešąjį interesą ir išlaikoma visų mokesčių mokėtojų pinigais ši institucija dažnai atrodo lyg dar vienas Laisvosios rinkos instituto klonas.
Gerbiamieji konkurencijos prievaizdai, šalin neoliberalią ideologiją, Jūsų nuoširdaus ir tikro darbo reikia visuomenei ir Lietuvos valstybei.