LEI atliktas darbas galėtų būti apibūdintas kaip Lietuvos energetikos sektoriaus esamos padėties analizė su pasiūlymais kaip artimiausiu laikotarpiu ir mažiausiomis kainomis „aprūpinti“ (13 pusl.) Lietuvos vartotojus energija, užtikrinant ES nuostatą dėl 55 proc. atsinaujinančių energijos išteklių (AEI) galutinės energijos vartojime ES mastu iki 2050 metų. „Nacionalinės energetikos strategijos“ statusas šiam darbui vargiai ar galėtų būti suteiktas dėl šių priežasčių:
1) nėra tikslo. Strategija – tai priemonių visuma tikslui pasiekti, tačiau iš LEI dokumento taip ir neaišku – kokio tikslo siekiame? O jei nežinomas tikslas, tai kaip galime modeliuoti strategiją? LEI pateikta energetikos sektoriaus vizija, kaip antai „ekonomiškai pagrįstomis ir priimtinomis kainomis“, „patikimai ir saugiai aprūpinti energija visus šalies vartotojus“, „lanksčiai ir greitai prisitaikyti“, „racionaliai ir efektyviai išnaudoti“ ir pan., (13 pusl.) bei įvardinti „bendrieji Lietuvos energetikos strategijos tikslai“ – (1) „energetinis saugumas“, (2) „darni energetikos sektoriaus plėtra“, (3) „konkurencingumas“, (4) „efektyvus energijos ir energetikos infrastruktūros naudojimas“ (15 pusl.) yra bendrųjų ES nuostatų perrašymas. Tačiau kokio tikslo siekia Lietuva ir kaip kiekybiškai jis bus pamatuotas 5-10-20-30-50 metų laikotarpyje – nėra žinoma;
2) pateikti Lietuvos ateities energetikos scenarijai yra selektyvūs bei eliminuojantys galimus kitus scenarijus, todėl įspraudžiantys į rėmus. LEI atliktas darbas nesudaro galimybės įvertinti naujus visuomenės ar politikų pateikiamus scenarijus;
3) nėra ambicijos, LEI siūlomi scenarijai yra endogeniniai, nukreipti į „aprūpinimą“ ir vidaus vartojimą, o žodis „eksportas“ tarsi tabu. Nors pripažįstama, kad „Lietuvos ateities energetika yra modernios ekonomikos sudėtinė dalis“ (13 pusl.), Lietuvos energetika pateikiama kaip savitikslė, į save orientuota ūkio šaka, neatsižvelgiant į Lietuvos pažangos strategiją „ Lietuva 2030“ (pastaroji net nei karto nepaminėta) bei nepateikiant pasiūlymų, kaip energetika galėtų sustiprinti Lietuvos ekonomiką ir konkurencingumą;
4) neadekvatus Visagino atominės elektrinės (VAE) įvertinimas. LEI scenarijuose VAE projektas pateikimas vadovaujantis uždaros ekonomikos principu, t.y. orientuojantis tik į Lietuvos rinką, nors VAE projektas yra regioninis. LEI darbe teigiama, kad „siekiant įvykdyti Europos Komisijos rekomenduojamą AEI lygį galutinėse energijos sąnaudose 2050 metams, Visagino AE gamybos apimtis 2040-2050 m. laikotarpiu jau tektų riboti“ (25 pusl.), taigi, modeliuojamas elektrinės stabdymas akivaizdžiai ignoruojant eksporto galimybes!? Nepaisant LEI deklaruojamo siekio „užtikrinti, kad strateginiai sprendimai energetikos sektoriuje būtų priimami tik po kompleksinės priežasčių ir pasekmių analizės“ (13 pusl.), tokios analizės ar jos rezultatų paties didžiausio energetikos projekto atžvilgiu nėra;
5) makroekonominis vertinimas yra fragmentinis, kuriuo buvo atlikta penkių selektyvių scenarijų analizė nesuteikianti naujos ar reikšmingos informacijos.
LEI dokumente pateikta net 14 skirtingų Lietuvos energetikos sektoriaus plėtros scenarijų (3, 64 pusl). Jų akivaizdžiai per daug ir tai ne palengvina, bet apsunkina visuomenės ir politikų pastangas suprasti bei sutarti dėl Lietuvos ateities energetikos strategijos. Tai liudija ir š.m. gegužės 23 d. įvykusi diskusija Lietuvos mokslų akademijoje.
Energetika tiesiogiai susijusi su Lietuvos žmonių saugumu ir ekonomine gerove. Visuomenė, verslas ir politikai (greičiausiai jau naujos sudėties Seimas) dar ne kartą diskutuos dėl Lietuvos ateities energetikos. Todėl tiek skaitant LEI energetikos strategijos projektą, tiek diskusijose kviesčiau pamąstyt kaip atsakytumėt į šiuos klausimus.
Lietuvos energetika ir Lietuvos ekonomika: kokius konkurencinius pranašumus energetikos sektorius sukuria Lietuvai? Kaip energetikos sektorius galėtų prisidėti pritraukiant investicijas (ne tik į energetikos sektorių)? Ar ruošiant strategiją buvo konsultuojamasi su Lietuvos verslu?
Koks Lietuvos energetikos makroekonominis efektas? Lietuvos energetika – našta ar nauda? Išsprendus energetinio saugumo klausimą Lietuvos energetikai turi būti keliami ir makroekonominiai tikslai.
Lietuvos energetika: lokali ar globali? Dabartinis LEI darbas suponuoja vienareikšmišką išvadą, kad laikomasi labiau lokalios, nei globalios koncepcijos. Energijos poreikių prognozės (19 pusl.) vertintos tik Lietuvos mastu. Nutiesus elektros jungtis su Švedija ir Lenkija, Lietuva turi tiesiogines jungtis net su trimis elektros rinkomis, tačiau kokios paklausos ir pasiūlos tendencijos Vakarų Rusijoje-Baltarusijoje, Šiaurės šalyse ir Lenkijoje nepateikiama, taip kaip nėra analizės, kaip tai galėtų būti panaudota Lietuvos ekonomikos naudai.
Lietuvos energetika: eksportuojanti ar importuojanti? LEI scenarijai rodo, kad Lietuvai palankiausia būtų apie pusę elektros energijos poreikių gaminti iš AEI, o likusią dalį importuoti, nors tame pačiame darbe pripažįstama, kad „energijos išteklių importas turi įtakos šalies einamajai sąskaitai“ (5 pusl.), kad „šalies ūkio modernizavimas lems sparčius elektros energijos poreikio augimo tempus“ (20 pusl.), o energijos išteklių eksportas sukuria eksportuojančioms valstybėms „geopolitinio vaidmens ir svertų diktuoti sąlygas energiją importuojančioms šalims“ (7 pusl.). Importas siūlomas net nepaisant to, kad „energetinis saugumas“ įvardijamas bendruoju Lietuvos tikslu (15 pusl.), o Baltarusija kaimynystėje stato anot Prezidento A. Lukašenkos „pigiausią“ atominę jėgainę. Ar importas yra patikimas ir ekonomiškai naudingas? Tiesa, reikia pastebėti, kad ir LEI ekspertai prižįsta, kad tokiu atveju „šimtaprocentinės garantijos“ neturėtume (29 pusl.) bei lengvai apsidraudžia, kad „bent jau artimiausiu metu visiško elektros energijos importo nutrūkimo tikimybė yra labai maža“ (29 pusl.). Elektra tampa vis labiau populiaria preke, tačiau elektros eksportas LEI darbe ignoruojamas.
Lietuvos energetika: priklausoma nuo Baltarusijos ir Kaliningrado (Rusijos) atominių elektrinių ar ne? Viena vertus, ties iššūkiais Lietuvos energetiniams saugumui LEI įvardina galimą agresyvią valstybių tiekėjų energetikos politiką Lietuvos atžvilgiu, politinį nestabilumą, išorinius konfliktus bei kitas grėsmes (7 pusl.), tačiau kita vertus, kaip palankiausias scenarijus šalia AEI yra siūlomas importas. Elektros energijos importas iš Baltarusijos neišvengiamai sustiprins priklausomybę nuo Baltarusijos ir Rusijos. Ar tai atitinka Lietuvos strateginius tikslus?
Lietuvos energetika: kurianti ar perkanti technologijas? Kaip energetikos strategija skatina Lietuvos technologinių kompetencijų vystymą? Ar LEI siūlomas energijos importas paskatins technologinį progresą? Ar tai atitinka bendrą Lietuvos siekį (kurį ne kartą yra deklaravusios valdžios institucijos) tapti technologijas kuriančia ir eksportuojančia šalimi? Ar strategijos projekte yra Ūkio ministerijos indėlis, atsakingos už inovacijų politiką? Lietuvos energetika, kartu su Lietuvos mokslo įstaigomis, turi būti kurianti ir eksportuojanti know-how. Geras pavyzdys yra AB „Klaipėdos nafta“, kuri žinias SGD srityje jau eksportuoja į Kroatiją ir Kolumbiją.
Lietuvos energetika: mažaanglė ar tarši? Šiuo atveju LEI darbas aiškiai pasisako už mažaanglę, tačiau vėlgi, vadovaujantis palankiausiais LEI scenarijais šio principo laikymąsi galima būtų užtikrinti tik tiek, kiek tai susiję su energijos gamyba iš AEI, o kaip dėl importo? Ar importuojama energija bus mažaanglė? Kaip užtikrinsime Lietuvos pramonės aprūpinimą mažaangle elektros energija, kuomet nebus nei vėjo, nei saulės?
Energetika ir transportas. Transporto sektorius yra vienas didžiausių energijos išteklių vartotojas ir, deja, taršių. Todėl būtent transporto srityje artimiausiu metu tikimasi esminio proveržio dekarbonizacijos srityje. Lietuvos energetikos ir transporto sektoriai turi koordinuoti savo veiksmus. Ar LEI dokumente yra Susisiekimo ministerijos indėlis? Energetikos strategijoje turi būti skirtas dėmesys transporto sektoriui, įvertinant elektromobilių skatinimo, taršaus dyzelino mažinimo ir panašias tendencijas.
Atsinaujinantys energijos ištekliai: nepasiklyskime tarp mados ir naštos. „2050 metais atsinaujinantys energijos ištekliai galutinės energijos vartojime ES mastu, tikėtina, bus ne mažesni nei 55 proc.“ (6 pusl.). LEI darbe jiems suteikiamas prioritetas ir tai sveikintina. Tačiau, pozityvi AEI diskriminacija skaičiavimo rezultatus padaro neobjektyviais, iškreipia konkurenciją.
Lietuvos energetika: su branduoline energija ar be jos? Vystant naujos atominės elektrinės projektą svarbiausias faktorius yra gaminamos elektros kaina ir jos konkurencingumas. Tačiau ar buvo paskaičiuotas VAE makroekonominis efektas 40-50-60-70 metų perspektyvoje: pritrauktos užsienio investicijos, papildomos darbo vietos (VAE atveju 5-6 tūkst.) ir sumažėjęs nedarbas, į biudžetą sumokėti mokesčiai, technologijų vystymo skatinimas, gero investicijų klimato sukūrimas, kitų Japonijos pramonės įmonių pritraukimas į Lietuvą, Visagino miesto gyventojų ateitis ir pan.?
Branduolinė energetika, deja, vis dar be pagrindo supriešinama su AEI. LEI darbe nebuvo bandoma šias dvi energijos rūšis suderinti, energijos kainos skaičiavimai atlikti neįvertinant subsidijų atsinaujinančios energijos ištekliams, nors tuo pat metu teigiama, kad „teikiant paramą, technologijos tarpusavyje neturi būti diskriminuojamos“, „taip pat turi skatinti konkurenciją“ (59 pusl.).
Anot Billo Gates‘o ir jo įkurtos „Breakthrough Energy Coalition“ (Energijos prasiveržimo koalicija) „branduolinė energetika turi būti plėtojama kartu su vėjo ir saulės energetika“.
Piliečio dalyvavimas energetikoje. Komisijos komunikate „Atsparios energetikos sąjungos ir perspektyvios klimato kaitos politikos pagrindų strategija“ (COM/2015/080/final) yra teigiama: „Visų svarbiausia, mūsų vizija – energetikos sąjunga, kurioje daugiausia dėmesio skiriam piliečiams, kurie prisiima atsakomybę už energetikos sektoriaus pertvarkymą, naudojasi naujų technologijų teikiamais privalumais, kad už suvartotą energiją galėtų mokėti mažiau, ir yra aktyvūs rinkos dalyviai, o tapę pažeidžiamais vartotojais yra apsaugoti.“ Kaip šią nuostatą integruosime į Lietuvos energetikos strategiją?
Lietuvos energetika: dreifuojanti ar turinti ambicingus tikslus? Dabartiniam strategijos variantui akivaizdžiai trūksta ambicijos. Tokios pasyvios strategijos Lietuva paprasčiausiai negali sau leisti. Lietuvos energetika turi būti regiono lydere!