Dvigubos pilietybės problema - labai aktuali ir jau seniai skausminga. Tolimesnės politikų kalbos be konkrečių veiksmų savo ateities su Lietuva neatmetančius žmones toliau tik erzina.
Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) inicijuoja Lietuvos politinių partijų susitarimą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Po Jungtinės Karalystės referendumo dėl išstojimo iš Europos Sąjungos, užsienyje gyvenantys lietuviai gali būti būti priversti priimti sunkų apsisprendimą – pasirinkti kitos šalies pilietybę ir kartu automatiškai prarasti lietuviškąją.
Raginame partijas 2016-ųjų spalį naujai išrinktame Seime nedelsiant registruoti jungtinį nutarimą dėl dvigubos pilietybės įteisinimo. Remiantis 2013-ųjų kovo 13 dienos Konstitucinio Teismo (KT) išaiškinimu, referendumu nepakeitus Konstitucijos 12 straipsnio 2 dalies, negalima teisiškai įtvirtinti, kad Lietuvos piliečiai po Nepriklausomybės atkūrimo išvykę gyventi į kitas valstybes ir įgiję tų valstybių pilietybę, galėtų būti ir Lietuvos, ir kitos valstybės piliečiai.
Jei dėl dvigubos pilietybės Seimo narių grupei tektų pakartotinai kreiptis į KT, tą irgi būtina daryti kuo skubiausiai. Konstitucijos 12 straipsnyje nurodoma, jog dviguba pilietybė suteikiama išimtiniais atvejais (tokiais, kaip ypatingi nuopelnai lietuvių tautai ir pan.). Akivaizdu, išvykusiųjų po Nepriklausomybės atgavimo ši nuostata neliečia. Pakartotinai kreipusis į KT galbūt galima tikėtis, jog pakitus geopolitinėms sąlygoms atsakymas labiau atitiks dabartines realijas. Norint užtikrinti užsienyje gyvenančių lietuvių ryšių su Lietuva išlaikymą įstatyminę nuostatą „išimtiniais atvejais“ reiktų pakeisti į „įstatymų numatyta tvarka“.
Surengti referendumą mūsų šalyje sudėtinga – tą patvirtina pastarųjų 26 metų patirtis. Vis dėlto, tai - ne pretekstas nuleisti rankas, pasyviai stebint, kaip Lietuva išsivaikšto. Norint užtikrinti sėkmingą referendumą ir aktyvų po visą pasaulį pasklidusių lietuvių įsitraukimą, galima ieškoti galimybių patobulinti Referendumo įstatymą taip, kad balsavimui būtų skirtas ne vienas sekmadienis, o 7 ar 10 dienų su balsavimo internetu (kurį estai, beje, turi).
Kaip minėjau, tai pernelyg opi tema, kad galėtume leisti sau nusikalstamą prabangą delsti. Reikia koreguoti įstatymus, skirti pakankamai pinigų net ne agitacijai, bet išaiškinimui, kokioje demografinėje situacijoje Lietuva yra. Lietuvos laisvės sąjunga (liberalai) siūlo ne demagoginį, o labai konkretų kelią, kaip bristi iš sudėtingos padėties, kokioje esame atsidūrę.
Kad tėvynainiai susikuria laimingą ir turtingą gyvenimą svetur, nurodo ir skaičiai. Pirmą šių metų pusmetį Lietuvos pašte gauta pinigų perlaidų iš 128 pasaulio šalių, daugiau nei po milijoną eurų į Lietuvą atkeliavo iš Jungtinės Karalystės (JK), Airijos, Vokietijos ir JAV. Lietuvos pašto duomenimis, gaunamų tarptautinių pinigų perlaidų, palyginti su 2015-ųjų pirmu pusmečiu, padaugėjo apie 17 proc. Išvykusieji ne tik kuria savo gyvenimą, bet pagelbėja Tėvynėje likusiems artimiesiems.
Šiomis dienomis žinutė emigracijos tema atkeliavo ir iš mūsų Baltijos sesės – Estija svarsto galimybę leisti dvigubą pilietybę užsienyje gimusiems piliečiams. Šios šalies vidaus reikalų ministras Hannas Pevkuras Vašingtone per susitikimą su estų išeivių bendruomene pareiškė, kad nenormalu, kai Jungtinėse Valstijose gyvenančių Estijos piliečių šeimoje gimęs vaikas užaugęs turės rinktis – atsisakyti Estijos arba JAV pilietybės.
Beje, šiemet sausio 1 dieną Estijoje gyveno 2 673 žmonėmis daugiau nei pernai tuo pačiu metu, taigi emigraciją estai jei ne suvaldė, tai tą pradeda daryti. Be to, ir estiškos emigracijos kryptys gerokai kitokios nei lietuvių. Statistiškai 70 proc. estų vyksta į kaimyninę Suomiją (Taliną bei Helsinkį teskiria 88 kilometrai). Galime neabejoti, jog konstruktyvūs estai diskusiją apie dvigubą pilietybę išvystys iki logiško, savo valstybei tinkamo rezultato, kad tie keliasdešimt tūkstančių išvykusių piliečių jokiu būdu nebūtų prarasti visiems laikams.
Ne kartą įvairiomis progomis viešai sakiau, kad Lietuvoje būtina kuo skubiau priimti sprendimą dėl dvigubos pilietybės - šiandien šis klausimas aktualus kaip niekad. Tegul daug diskusijų ir aistrų tebekeliančios situacijos dėl „Brexit“ veikia kaip katalizatorius Lietuvos politikams pagaliau priimti teisingus sprendimus dėl dvigubos pilietybės. Jungtinėje Karalystėje gyvena apie 400 tūkstančių lietuvių vien - skaičius milžiniškas, dauguma jų - jaunimas, kuris, jei galės, kurs ateities Lietuvą. Turime jiems sukurti visas galimybes likti kartu su Lietuva.
Lietuvos partijos turi labai aiškiai, vienareikšmiškai pasakyti išvykusiesiems ir jų šeimos nariams, artimiesiems, kurių visame pasaulyje mažiausiai 3-4 kartus daugiau nei tie 400 tūkstančių Jungtinėje Karalystėje: esate Lietuvai reikalingi kaip niekada. Dviguba pilietybė šiandien – valstybės išlikimo klausimas.
„Eurostat“ duomenimis, Lietuvoje 2016-ųjų sausio 1-ąją lyginant su 2015 metų sausiu, gyventojų sumažėjo 32,7 tūkstančio, ir tai didžiausias gyventojų mažėjimas ES. Per pirmą šių metų pusmetį tėvynę paliko 6,5 proc. daugiau tautiečių nei 2015-ųjų sausį-birželį.