Šie metai ne išimtis. Kadangi Nagliui Puteikiui nepavyko įsukti savo partijos, į gelbėtojų vietą pretenduoja Ramūno Karbauskio valstiečiai. Jeigu neatsiras jų mitų griovėjų, dideli pinigai ir neigiamybių skleidimas padės jiems užsiropšti į populiarumo viršūnę.
Ar tikrai Ramūno Karbauskio valstiečiai nebuvo valdžioje? Iš tiesų, valstiečių partija parlamento rinkimuose dalyvauja seniai ir nesėkmingai. Tik 2004 metų rinkimuose apsijungę su Kazimiros Prunskienės partija jie pasiekė daugiau – dalyvavo valdančioje koalicijoje ir vyriausybėje. Po to, kai išsiskyrė, vėl sekė pralaimėjimai. Nepadėjo net trečias partijos pavadinimo keitimas. Šiemet vėl į rinkimus einama prisiviliojus populiarų politiką, Tvarkos ir teisingumo partijai Vyriausybėje atstovavusį Saulių Skvernelį. Galbūt vėl pavyks tokiu metodu patekti į valdžią?
Ar tikrai Ramūno Karbauskio valstiečiai yra beveik nepartiniai specialistai kaip teigiama jų reklamoje? Iš politologijos žinome, kad specialistų vyriausybės sudaromos paprastai dviem atvejais. Pirma, nedemokratinėse valstybėse, kuriose realiai valdo vienos partijos organai, o vyriausybės – tiesiog butaforija. Antra, kilus politinei krizei ir nesugebant politinėms partijoms susitarti, specialistų vyriausybė yra kaip kompromisas. Džiaugiuosi, kad nei vieno, nei kito atvejo šiandien Lietuvoje nėra. O nepartinius garsius specialistus be valstybės valdymo patirties vilioja iš šalies partijos, kurios pačios jų neturi.
Ir trečiasis mitas – ar tikrai mūsų žaliuojantys valstiečiai gina paprastą žmogų? Ir pavadinimas, ir rinkiminiai pažadai nuteikia optimistiškai. Kairioji retorika liudija apie socialinį jautrumą ir daugelio bendrapiliečių supratimą. Tačiau politinė patirtis skatina vertinti ne pagal lozungus, o pagal darbus. Kaip skiriasi darbdavių ir darbuotojų interesai, lygiai taip pat skiriasi ir žemvaldžių bei žemdirbių interesai.
Daugelis iš mūsų iš inercijos tikisi, kad valstiečių partija, renkanti kairiųjų balsus, bus mūsų draugai ir partneriai formuojant socialiai orientuotą vyriausybę. Tačiau pastebime nerimą keliančių simptomų. Ar tai nebus Trojos arklys apgaule surinkęs nepatenkintų kairiųjų balsus ir atvesiantis dešiniuosius į valdžią (taip jau atsitiko su „prisikėlėliais“)?
Matome, kad jų pareiškimuose atsiribojama nuo korupcijos skandaluose įklimpusių tvarkiečių bei darbiečių, tačiau nesmerkiami tokias pačias bėdas turintys „sveiko proto“ dešinieji. Vienmandates apygardas pakeitė ir Ramūnas Karbauskis, ir Saulius Skvernelis, vengdami konkurencijos su konservatorių lyderiais. Tai netiesiogiai parodo, jog tarp valstiečių ir konservatorių jau vyksta „politinis turgus“.
Privalome apie tai kalbėti labai atvirai, atskleisti visiems žmonėms priešrinkiminių stumdynių užkulisius. Perspėti tuos, kurie balsuodami už žaliuojančių valstiečių pažadus, porinkiminį rytą gali atsibusti konservatorių glėbyje.