Kyla rimtos abejonės, ar didžiąja dalimi Europos Sąjungos lėšomis finansuota atliekų rūšiavimo gamyklos tikrai atitinka visus reikalavimus.
Tai, kad jau daugiau kaip mėnesį Kauno rajone esančio Ramučių kaimo gyventojai naktimis turi kęsti smarvę, sklindančią iš Kauno mechaninio – biologinio atliekų apdorojimo gamyklos, leidžia spėti, kad Europos Sąjungos pinigai galimai buvo įsisavinti netinkamai. Kyla klausimas, ar tikrai gamykloje veikiantys įrengimai įdiegti laikantis visų standartų ir reikalavimų. Kauno atliekų apdorojimo gamyklai jau išleista daugiau kaip 34 mln. eurų. O tik dabar, pradėjus jai veikti ir sujudus vietos gyventojams, pradedama kalbėti, jog reikės pasirūpinti papildomais filtrais, neleisiančiais šiukšlių smarvei sklisti į aplinką.
Su panašiomis problemomis gali susidurti ir kitos veikiančios ar pradedančios Lietuvoje veikti atliekų apdorojimo gamyklos.
Viliuosi, jog, mano prašymu, Aplinkos ministerija inicijuos tyrimą ir įvertins ne tik Kauno MBA gamyklą, bet ir esančias kituose miestuose. Taip būtų išvengta panašių scenarijų kituose miestuose. Kauno rajono gyventojų gyvenimo kokybė dėl sklindančių bjaurių kvapų stipriai pablogėjo ir iki šiol ši problema nesprendžiama. Girdime tik pažadus, kad atliekos bus purškiamos probiotikais, o jei ir tai nepadės – įrengiami papildomai filtrai. Apie galimą neigiamą poveikį gyventojams turėjo būti pagalvota dar prieš pradedant gamyklos eksploataciją.
Deja, šiuo metu Lietuvos miestuose diegiami mechaninio – biologinio atliekų apdorojimo įrenginiai realios naudos gyventojams neturės – netgi priešingai, jų atsiradimas didina atliekų tvarkymo kainą.
Jau dabar matome, kad daugelyje rajonų, kur atsirado atliekų apdorojimo gamyklos, perskaičiuojama atliekų tvarkymo kaina. Ir, deja, – gyventojų nenaudai. Šias gamyklas įvairiuose miestuose jau krečia skandalai. Privataus gamyklos operatoriaus nebeliko Klaipėdoje, sutartis su operatoriumi nutraukiama Marijampolėje. Net kyla pavojus, kad dėl tokios betvarkės gali tekti grąžinti rūšiavimo gamykloms skirtą ES paramą. Į šias gamyklas sukišti milijonai eurų, o reali jų nauda – abejotina.
Geriausias sprendimas būtų buvęs investuoti į pirminio rūšiavimo (kai rūšiuoja gyventojai savo namuose) skatinimą ar sąlygų rūšiavimui sudarymą. Jei gyventojams, kurie rūšiuoja atliekas savo namuose, reikėtų susimokėti tik už neišrūšiuotas, atsirastų motyvacija.
Būtent šią nuostatą bandau įtvirtinti dirbdamas Seimo Aplinkos apsaugos komitete, kuriame nagrinėjame su atliekų tvarkymu susijusius įstatymus. Deja, šie siūlymai susiduria su dideliu pasipriešinimu, nes dabartinė sistema naudinga įvairioms interesų grupėms.