Tačiau vienas iš kelių tuometinių kalinių buvo ypatingas. Bastilijos kalėjimo „apartamentuose“ buvo įkalintas Marquisas de Sade‘as, kuris ten rašė ir slapta, per patikėtinius, skelbė savo erotinius-šviečiamuosius romanus. Šturmas išlaisvino de Sade‘ą ir jis, atsidėkodamas ir kupinas išsivadavimo aistros, pasakė sukilusiai miniai pirmąją revoliucinę kalbą! Dabar de Sade‘ui jau nebereikėjo slėpti savo idealų. Šis nedidelis simbolinis veiksmas – šturmas ir de Sade‘o išlaisvinimas, jo vieša kalba tapo tolima įžanga į naują Europą, į ES, kuri atvedė iki Nicos teroro Bastilijos šturmo dieną. Didžioji Prancūzijos revoliucija išlaisvino laisves, taip pat ir gatvių, ir Kitokį seksualumą, kitokią biopolitiką, kurią, kaip ir 1789 metais, atakuoja Bastilijos tamsybių religiniai fanatikai.
Po revoliucinio teroro, pilietinio karo ir Napoleono karų Revoliucijos idealai daugiau ar mažiau įsitvirtino Naujojoje Europoje. Šie karai atvėrė tautoms ir klasėms laisvių viziją, paskatino kovai už lygybę ir ... Bastilijos šturmo paraštėse – už apšviestąjį ir laisvą seksualumą. Po daug metų, Rusijos Spalio revoliucija taip pat pabandė išlaisvinti šeimą, tik jau socialistinę. O jos de Sade‘u tapo Aleksandra Kolontai. Ji, taip pat būdama didikų kilmės, kvietė Naują erą laisvai meilei ir rėmė nudistų paradus Raudonojoje aikštėje, kurie kėlė siaubą Leninui ir Trockiui.
Jakobinai, revoliucijos idealų gynėjai, ir de Sade‘as nėra tiesiogiai susiję, tačiau paraštėse jų idealai susilieja. Šiandien jakobinai tapo kairiaisiais libertarais. Tačiau tai anaiptol nemenkina Bastilijos šturmo reikšmės. Gaila, kad ši šventė vis dar yra Prancūzijos, o ne ES.
Nica yra elitinis, prabangus, apsinuoginęs, erotiškai įkaitęs kurortas. Kažin ar apčiuopsite čia daug „Liberté, égalité, fraternité!“, tačiau de Sade‘o ir Bastilijos šturmo ironija, pastišas čia yra gyvi. Būtent yra gyva ironija, išnaša, nuoroda, o ne tikroji jakobinų energija. Klausimas vienas, ar Nicos teroro aktas pažadins naujuosius jakobinus, ir ar jie bus Prancūzijos ar ES jakobinai? Ar šie jakobinai bus socialiai orientuoti? Ar tie jakobinai įsiskverbs į ES saugumo sistemą ir ja naudosis?
Šis teroro aktas buvo nukreiptas prieš duris, už kurių tūno galingos revoliucijos dvasios. Didžiosios Prancūzijos revoliucijos jakobinai griovė vieną tvarką ir įtvirtino kitą: žodžio laisvės, lygybės, brolybės, bet ir kitokio seksualumo, kitokios šeimos, tolimos nuo fundamentalistinių bažnyčių vertybių. Kažin ar daugelis ES tautų su savo klerikaliniu fundamentalizmu yra pasirengę tokiam „negailestingai laisvinančiam“ jakobinų prisikėlimui?
Kai buvo surengta ataka prieš „Charlie Hebdo“ Lietuvoje teko susidurti su nesibaigiančia veidmainyste: užjaučiant aukų artimuosius buvo smarkiai kritikuojamas savaitraštis. Didžiosios Prancūzijos revoliucijos įkvėpta Europos dvasia Lietuvoje buvo leisgyvė. Jos vietą vis dar buvo užėmusi Jėzuitų Europos, Europos iki Didžiosios Prancūzijos revoliucijos, šmėklos.
Šiandien girdžiu tą patį veidmainių šnekėjimą: užuojautą aukoms su visišku Bastilijos šturmo ir revoliucijos idealų ignoravimu. Šia prasme teroristai yra sąžiningesni: jie yra atviri ir negailestingi priešai, kurie kviečiasi negailestingo jakobiniško atsako.