Pabandykim įsivaizduoti, kaip tai atrodo praktikoje. Lietuva skubiai skelbia konkursą šimtams poligrafų pirkti. Melo detektorių gamintojai kaip išprotėję zuja po Lietuvą. Kaišioja kyšius poligrafų pirkimo konkurso rengėjams. STT klausosi visų pokalbių. Prokurorai už nusiderėtas nuolaidas sodina į cypę. Konkursų rezultatai anuliuojami.
Iki rinkimų likus 5 dienoms N-tojo konkurso nugalėtojai pagaliau atveža į Vilnių 149 melo detektorius. Čia paaiškėja, kad vienas melo detektoriaus operatorius atostogauja, o kitas turi nedarbingumo lapelį. JAV skubiai suteikia Lietuvai neatlygintiną paramą 6 melo detektorių specialistais. Politikai po 13 valandų stumdosi gėdingose melo eilėse.
Išvargę ir susierzinę susimauna. Jei ne po pirmo, tai po antro P. Gražulio klausimo. Ypač tie, kurie neėmė (niekas nedavė). Klastingas klausimas: o gal planuoji (svajoji) imti? Suplukę VRK nariai šimtais brauko kandidatų sąrašus. Skaidrumo kartelė kyla taip, kad daugumoje apygardų kandidatų skaičius sumažėja iki nulio. Istorinė diena: Seimo rinkimai pirmą kartą skelbiami neįvykusiais.
Kas kvailiau? „We can!“, – sušunka tyliausias Seimo narys iš kažkada visą senąją sistemą žadėjusios nušluoti „drąsuolių“ partijos. Kurią sušlavė į sąvartyną. V. Matulevičius įregistruoja Darbo kodekso pataisą, kad 25 proc. įmonės pelno turi būti skirta darbuotojams.
„Yes, we can!“, – choru atsako vienintelės likusios gyvos Druskininkų socialdemokratės vadovaujamas Socialinių reikalų ir darbo komitetas. Lietuva perrašė istoriją, rėkia darbdaviai ir analitikai. Ir tai yra tas atvejis išimtis, kai futbolo ir krepšinio komentatorių mėgstamiausias nusišnekėjimas „perrašyti istoriją“ neskamba kaip nesąmonė.
Darbuotojams, skirtingai nei savininkams, net nereikės dengti ketvirtadalio nuostolių tais metais, kai bendrovė jų patirs. O nuostolių bus dažniau, nes savininkams praradus teisę į 40 proc. pelno (dar 15 proc. atima pelno mokestis), atidėjimai mažės. Kaip ir investicijų gamybai plėsti, įrangai atnaujinti.
Kas lieka verslininkui? Ir kas lieka iš verslo ir kapitalizmo apskritai? Jei senamadiškai laikysime, kad kapitalizmas yra pelno siekimas. Jei verslininkas negali laisvai disponuoti savo gautu pelnu, verslas praranda prasmę.
Jums nusispjauti į kapitalistus – kad tik „paprastam žmogui“ būtų geriau? O jei kapitalistas – ne storas pilvūzas, kurį prisimenate iš sovietinio istorijos vadovėlio, o privatūs pensijų fondai? Negaila ir pensininkų? Tada su kaimyne, stovėdamos eilėje prie „Lidl“, pasvarstykite, kas liks iš šitų gražių „Lidl“ kainų, kai bus įteisinta ši Darbo kodekso pataisa?
„Tiesiog neįsivaizduoju, kad teoriškai toks sprendimas galėtų būti patvirtintas įstatymu“, – traukė pečiais vienas finansų analitikas. Kam jums pelnas, jei neturite fantazijos? Ne tik Venesueloje, bet ir Lietuvoje su Seimo ir Vyriausybės padėjimu gali tokių dalykų nutikti, kad galva apsisuks.
Švietimo ir mokslo ministerija, nuoširdžiai stengdamasi išsaugoti šaliai didžiausią universitetų skaičių pasaulyje milijonui gyventojų, Šiaulių universitetui, į kurį baigia užželti studentų takai, skyrė 54 papildomas tikslines valstybės finansuojamas vietas. Tarp jų – pedagogikos programoms (nors turime tokį pat mirštantį Edukologijos universitetą), statybos inžinerijai (sic!) ir aplinkos objektų dizainui.
Valdžia dalija milijoninius kompresus universitetams numirėliams prikelti. Ir, kaip aiškėja iš nutekintos Socialdemokratų partijos rinkimų programos, tuo pat metu žada pataisyti tai, kas dar nesugedę. Pavyzdžiui, sumažinti ilgalaikį nedarbą iki 4,5 proc., nors pirmą ketvirtį jis siekė tik 3,3 procento.
Bet nupušimo topas yra šis teiginys: „Įdiegsime kibernetinio saugumo informacinius tinklus, prevencinių priemonių taikymas bus automatizuotas“. Jei supratote, ką tai reiškia ir gebate išversti į lietuvių kalbą, rašykite laiškus. Net ir socialdemokratams bus įdomu.
Bet ar naujas Seimas bus geresnis? Kas ten pirmoje vietoje pagal naujausią „Vilmorus“ apklausą? Socialdemokratai. O antroje? Teisingai, margi dvarponio R. Karbauskio valstiečiai. Tai prie dabartinių trijų valdžios partijų dar pridėkite jo kumetyną ir pamatysite tai, ko dar nematę.
Švelniai kalbant, svetimą pelną kaip savo skirstantis „drąsuolis“ iš Venckienės-Kedytės giminės – dar ne didžiausia mūsų bėda. Daug didesnė bėda yra tie tūkstančiai lietuvių, kurie entuziastingai sveikino Matulevičius & Miškinienė absurdą. Bet ir tie tūkstančiai dar nėra pati didžiausia bėda. Kas yra didžiausia?
Didžiausios bėdos ir blogybės prasideda mokykloje. Kuri tą pačią dieną, kai Seimas, padedant P. Gražuliui ir Matulevičius & Miškinienė, taip aukštai pakėlė savo nupušimo kartelę, vertė vaikus laikyti istorijos egzaminą. Kuriame dauguma klausimų buvo arba atvirai idiotiški, arba skirti nevispročiams ugdyti.
Pavyzdžiui, toks klausimas: pagal 1992 m. Konstituciją visiems piliečiams laiduojama teisė: a) būti kartu Lietuvos ir kitos valstybės piliečiu; b) gauti privilegijų dėl savo socialinės padėties; c) kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą; d) su ginklu rinktis į visuomeninius susibūrimus.
6. Kurios dabartinės valstybės teritorijoje buvo įkurtas pirmasis Europos universitetas? (Italija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Vokietija).
7. Kuria iš šių veiklų neužsiėmė vienuolynai viduramžiais? (Bažnytinių pareigybių pirkimu ir pardavimu, knygų perrašinėjimu ir jų iliustravimu, ligoninių ir našlaičių prieglaudų steigimu, žemės ūkio ir sodininkystės tobulinimu).
15. Kurį iš šių leidinių redagavo Kudirka? ( „Aušra“, „Lietuvos aidas“, „Tėvynės sargas“, „Varpas“).
O koks skirtumas, ar abiturientas teisingai atsakys į 15-ą ar 16-ą klausimą, jei jis neturės supratimo nei kas tas V. Kudirka, nei kodėl ir su kuo J. Jasinskis kovėsi? O istorijos supratimo žmogus po gimnazijos neturės, jei valstybiniai egzaminatoriai klausinės tokių dalykų, kuriuos mobiliako pagalba net pirmokas gali rasti internete. Bet niekur net geriausiu išmaniuoju nerasi istorijos (ir politikos) supratimo, jei to supratimo ugdymas mokykloje pakeistas pabirių faktų jovalu.
Apie pavardžių rašybą net kalbėti koktu: Vaskas da Gamas, Maršalo planas... Po tokio egzamino ir internete jų nesurasi, nes veikėjų su tokiomis pavardėmis paprasčiausiai nebuvo.
Dar dešimt metų klausinėkime abiturientų, kuris iš trijų sukilimo vadų buvo kunigas ar ko viduramžiais nedarė vienuolynai, ir nupušimo kartelė Seime bus pakelta taip, kad ir P. Gražulio melo detektoriaus įstatymas, ir Matulevičius & Miškinienė pataisa niekam net abejonės nebesukels.
Gipsinių Sokrato ir Apolono biustų verslu su 40 proc. pelno marža štai jau dabar Lietuvoje tiki ne tik peraugę krepšininkai, bet ir konservatorių vicemerai. Taip ir toliau!