„Kyšio“ skandalas įsisuka vis greičiau. Ne tik Eligijaus Masiulio, bet, matyt, jau ir viso Liberalų sąjūdžio sąsajos su vienu didžiausių Lietuvos koncernu darosi sunkiai paneigiamos.
Panašu, kad interesų gijos veda ir į Vilniaus savivaldybę, kuriai vadovauja tiesiogiai išrinktas meras ir laikinasis Liberalų sąjūdžio vadovas Remigijus Šimašius. Tiesa, ypatingais darbais šis dalies vilniečių jau „meru manekenu“ pramintas politikas, pasigirti negali. Išskyrus puikią komunikaciją feisbuke ar Žaliojo tilto skulptūrų nukėlimą, didesnių darbų nematome. Dabartinių aplinkybių kontekste Remigijui Šimašiui garbės nedaro ir tai, kad į Liberalų sąjūdžio partijos elitą jis šovė tiesiai iš prieštaringai vertinamo Lietuvos laisvosios rinkos instituto.
Jei reikėtų išrinkti įtakingiausią propagandos šaltinį Lietuvoje, juo, tikriausiai, taptų net ne Kremliaus žiniasklaida, bet panašiais metodais veikiantis minėtas „institutas“. Apsimesdamas neva moksliniu, šis viešosios politikos institutas kurpia subjektyvius tyrimus, manipuliuoja viešąja nuomone ir taip daro spaudimą sprendimų priėmimo procesui. O iš tiesų jis teveikia siaurų interesų naudai. Kieno interesams atstovauja Laisvosios rinkos institutas, atsakyti nesunku. Tereikia perskaityti gausų rėmėjų sąrašą „instituto“ svetainėje internete. Ten rasime ne tik „MG Baltic koncerną“, bet ir daugelį kitų garsių Lietuvos įmonių, koncernų ir net, pavyzdžiui, „Olifėją“, kuri organizuodama loterijas ir iš surinktų pinigų turi remti mūsų olimpiečius. Visą stambiojo kapitalo įmonių, kurios suinteresuotos daryti poveikį piliečių demokratiškai išrinktai valdžiai, sąrašą rasite čia. Galima drąsiai pasakyti, kad tiek garsių ir didelių įmonių vardų nerasite nei vienoje labdaros ar pagalbos iniciatyvoje.
Ką dažniausiai bando įrodyti garsusis „institutas“? Tai, kad mūsų valstybė yra blogis, kad ją valdo monstras „valdžios sektorius“ (nors tokio termino nėra, yra tik „viešojo sektoriaus“ terminas) su savo besaikėmis išlaidomis (lyg tos išlaidos būtų skirtos ne tam pačiam piliečiui ar verslui, parduodančiam savo paslaugas valstybės ar savivaldos funkcijoms užtikrinti), kad mokesčiai Lietuvoje didžiausi (nors dalies mokesčių, kurie yra ES, Lietuvoje neįvesti, o ir tie, kurie yra – ne didžiausi), kad klesti baisi, jų žodžiais tariant, biurokratijos ir administracinė našta, kad visur perteklinis reguliavimas, socialinė parama neva skatina veltėdžiavimą ir t. t. Ką daryti? Anot „ekspertų“, viską reikia privatizuoti, optimizuoti ir valstybę padaryti tik „naktiniu sargu“, saugančiu oligopolines rinkos struktūras, kuriose vyrauja, žinoma, tas pats stambus kapitalas. Tiesa, yra dar vienas mažytis niuansas: „instituto“ rėmėjai tikrai nieko prieš, kaip galima įtarti, įkišti ranką dar giliau į viešųjų finansų „baseinus“ ir iš ten semti mokesčių mokėtojų pinigus.
LLRI net prasimano „laisvės nuo mokesčių dieną“ ir ją nukreipia į paprastų žmonių jausmus. Absurdiškai manipuliuodami vidurkiais, lyg sąmoningai nori nutylėti faktą, kad tuo pačiu metu stambusis kapitalas, palyginus su pažangiomis pasaulio valstybėmis, Lietuvoje gyvena beveik komunizmo sąlygomis. Juk stambiųjų nesumokėti mokesčiai visiems kitiems krenta didesne mokesčių našta. Na, bet kieno kišenėje sėdi, to ir dainelę giedi.
O dar visokie Laisvosios rinkos instituto sudarinėjami tyrimai, indeksai ir įžvalgos, kurios vėl apeliuoja į paprastą samdomą darbą dirbantį ar smulkųjį verslą turintį žmogų bei jo išrinktą politiką. Juk tas veidmainiškas instituto susirūpinimas piliečiais ir neva viešuoju interesu tėra šou dūmų uždanga, norint „prastumti“ dar vieną kitą stambiojo kapitalo interesą. Žinot, kaip toje patarlėje „lašas po lašo ir akmenį pratašo“, taip ir čia: dar vienas priminimas apie valstybės išlaidas socialinei rūpybai, neva per didelius mokesčius ar perdėtą reguliavimą verslui, - ir užtikrintai eini tikslo link ir, žiū, dar vienas įstatymas ar inicijuota uoliai pagal „laisvarinkiškas“ instrukcijas reforma. O viskas tik tam, kad žydėtų didesni rėmėjų pelnai. Tik ar ne mūsų visų sąskaita? Tai kur čia yra paprasto piliečio interesas?
Ko nori piliečiai, atskleidžia tikrai ne subjektyvūs LLRI tyrimai, o, pavyzdžiui, „Sprinter“ ir ISM atlikta apklausa, kuri rodo, kad Lietuvos žmonės labiau pasisako už geresnės socialinės apsaugos visiems savo piliečiams užtikrinimą (65%), o ne ekonomikos konkurencingumo didinimą (25,6%). Tokios pozicijos laikosi net ir turtingi Lietuvos žmonės. Tad „ne viskas auskas, kas auksu liberalų žvilgsniuose žibėjo“.
Tad jei Lietuvos kapitalistams nuoširdžiai rūpi ne tik įvaizdis, bet ir reputacija, o socialinė atsakomybė tokiame kontekste neatrodytų komiškai, gal vertėtų susilaikyti nuo paramos LLRI. Juk esame nekvaili ir suprantame kas tikra, o kas ne.
Nuoširdus jūsų rūpestis Tėvyne bei bendrapiliečiais būtų sveikintinas. Tikrai galite parodyti tą gerąją verslo pusę ir kurti geresnes sąlygas darbuotojams, padėti tiems, kurių balso niekas negirdi, ar paremti kokią, kad ir viešojo sektoriaus kuruojamą socialinę programą ar „pagalbos liniją“. Juk viskas bendro intereso vardan. Dirbkime kartu, solidariai, o ne siekiant tik savanaudiškų tikslų.