Šį kartą noriu pateikti savo nuomonę apie sveikatos priežiūros finansus, kurie gula ant visų Lietuvos piliečių pečių, o kartu ir vieną iš idėjų kaip galima dirbti efektyviau.

Lietuvos sveikatos sistema yra išlaikoma iš keleto šaltinių, nuo 1997 m. pagrindinis finansavimo šaltinis - Privalomas sveikatos draudimo fondas (PSDF). Fondo pavadinimas sufleruoja, kad įmokas privalomai mokame visi mes – dirbantieji. Šis biudžetas daugiausiai prisideda prie sveikatos sistemos finansavimo ir yra grįstas solidarumo principu – dirbantieji išlaiko nedirbančiuosius.

Kad būtų aiškiau, ką noriu pasakyti, įvardinsiu skaičius, kurie daugiau nei įspūdingi – PSDF biužeto išlaidos 2006 m. buvo 835,6 mln. eur, 2016 m. prognozuojamos išlaidos 1.516,6 mln. eur.

Taigi, per pastaruosius 10 metų, pagrindinio sveikatos sistemą finansuojančio biudžeto išlaidos padidėjo beveik 2 kartus (tiksliai 1,81 karto). Turbūt visiems suprantama, kad pokyčiai būtini, sistema turi veikti žmonėms, o ne žmonės veikti sistemai.

Kas gali garantuoti, kad bėgant metams ir aritmetiškai augant sveikatos išlaidoms, šios paslaugos išliks mums įperkamos? Niekas. Sveikatos priežiūros išlaidos neišvengiamai kils, todėl turime ieškoti naujų pajamų šaltinių, o ne užkrauti dar didesnę mokestinę naštą mūsų dirbantiesiems.

Viena iš galimybių – medicinos turizmas. Tai reiškinys, kuomet užsienyje gyvenantys piliečiai atvyksta į kitą šalį turėdami pagrindinį tikslą išsitirti arba gauti ambulatorines ar stacionariais sveikatos paslaugas.

Suprantama, nieko nenustebinsiu sakydamas, kad emigrantai grįžta į Lietuvą dantų gydymui, konsultacijoms, operacijoms, tačiau tai tik dalis medicinos turizmo galimybių.

Pagrindinis tikslas, tai užsieniečių pritraukimas, pasiūlant jiems aukščiausio lygio sveikatos paslaugas. Lietuvos sveikatos sistema gali didžiuotis Europos standartus atitinkančiomis gydymo technologijomis, apie kurias garsiai informuodami užsienio piliečius galime sulaukti jų susidomėjimo, o kartu ir finansų, kurie reikalingi palaikyti ir tobulinti turimą sistemą.

Anot Pasaulio medicinos turizmo asociacijos, Lietuva turi potencialo kaip medicinos turizmo šalis, kadangi galime pasiūlyti platų paslaugų asortimentą, personalą, kuris kalba bent viena užsienio kalba, esame patogioje vietoje ir galime pasiūlyti nebrangią Europos mastu medicinos paslaugų kainą, taigi, ko mums trūksta? Motyvacijos.

Receptas paprastas, reikia tiesiog imti ir dirbti. Paradoksas, medicinos turizmas deklaruojamas valdžios kaip valstybės prioritetas, tačiau realybėje susiduria su begale apribojimų ir trukdžių. Medicinos turizmas valdiškose įstaigose yra retas svečias.

Pritrauktos užsienio piliečių lėšos galėtų pasitarnauti naujų gydymo technologijų įgyvendinimui Lietuvoje, kuriomis naudosis mūsų šalies piliečiai, sutikite, kad atsiradus dar vienam sveikatos pajamų šaltiniui, atsirastų galimybė padidinti gydytojų atlyginimus. Pagalvokime, argi nebūtų naudinga, jeigu ne mūsų gydytojai išvyktų dirbti į užsienį, bet užsienio pacientai atvyktų gydytis į mūsų gydymo įstaigas Lietuvoje – laimėtų visi!

Atsiradus papildomam pajamų šaltiniui, mūsų gydymo įstaigos galėtų plėsti savo veiklą, išlaikyti gydytojus, įgyvendinti naujas gydymo technologijas, ko pasekoje sveikatos priežiūra taptų efektyvesnė, o dirbantis žmogus patirtų didesnę motyvaciją. Paprastai kalbant, mūsų turimą ir naudojamą sveikatos sistemą paremtų užsienio piliečių gydymo lėšos, o mes išliktumėm jos pagrindiniai vartotojai.

Šiuo metu nėra apskaitoma medicinos turistų skaičius Lietuvoje, kadangi nėra įtvirtinto medicinos turisto statuso. Ekspertų teigimu, į Lietuvą sveikatinimo tikslais per metus atvyksta iki 1000 pacientų, prognozuojama, kad 2022 m. Lietuva pritrauks 35,6 mln. eur. pajamų iš šios turizmo srities.

Visoje sveikatos išlaidų struktūroje šis skaičius – nėra didelis ir klausimas ar jis realus, nesužmažintas. Dabar medicininio turizmo paslaugas teikia privačios gydymo įstaigos, kurios ne visada parodo realų paslaugų mastą.

Ar galime daugiau? Galime. Nustačius Lietuvos sveikatos sistemos pajėgumus, įvertinus gydymosi paslaugas, kurių neišnaudoja Lietuvos piliečiai, galime jas siūlyti užsienio gyventojams, reklamuoti mūsų valstybę, kaip kokybišką ir Europos mastu nebrangią sveikatos priežiūrą turinčią šalį, dėl to būtų pritrauktos užsieniečių lėšos, pilnai išnaudojama jau turima medicinos aparatūra ir garantuojama tvari sveikatos sistema.

Esu įsitikinęs, kad medicininis turizmas yra viena iš priemonių, kuri leistų suvaldyti sveikatos sistemos išlaikymo kaštus, išlaikant kokybiškas paslaugas mūsų šalies gyventojams.