Pagirtina, kad bent politinių programų pavadinimai suteikia optimizmo, nes, deja, jų turinys skaudžiai nuvilia... Apmaudu, kad minint 26-uosius Nepriklausomos Lietuvos metus mūsų politinė kultūra vis dar pagrįsta oponentų žeminimu, vis dar rūšiuojame vieni kitus pagal spalvas, skirstome į raudonus, mėlynus ar žalius, o vertindami nuveiktus darbus teikiame prioritetą priklausymą politinei partijai, o ne tam, kokią naudą priimti sprendimai turi įtakos šalies žmonių gerovei, verslo sąlygoms ar šalies konkurencingumui. Kol kas tik kelios politinės partijos viešai paskelbė „šalies gelbėjimo planus“. Kaip įprasta, jose plačiu mostu nubraukiami visi pirmtakų nuveikti darbai ir tradiciškai primygtinai ignoruojami visi pastarųjų metų pasiekimai, kurių būta tikrai daug.

Manau, ateitį reikia kurti taikant tęstinumo principą ir siūlant tikrai naujas ir vertingas idėjas, o ne iš naujo išradinėjant dviratį. Kaip ūkio ministras, pateiksiu pavyzdžių iš savo kuruojamos srities.

Eksportas: atlaikėme ir persiorientavome

Bene daugiausia diskusijų sulaukianti sritis – eksporto skatinimas. Nors 2015 m. šalies eksportuotojai susidūrė su nepalankia išorine aplinka, prasta makroekonomine padėtimi Rytuose ir Rusijos įvestu embargu, šalies eksportuotojai sugebėjo prisitaikyti. Lietuvai ypač svarbus šalyje pagamintų prekių eksportas (be naftos produktų) 2015 m. išvengė nuosmukio ir netgi padidėjo. Net ir naftos produktų kiekine išraiška buvo eksportuota 15 proc. daugiau.

Tikiu, kad eksportuotojams su kilusiais iššūkiais padėjo susidoroti dar 2014 m. Ūkio ministerijos operatyviai priimtas sprendimas leisti įmonėms, vykdančioms projektus pagal priemonę „Naujos galimybės“, pakeisti parodas Rusijoje ir Ukrainoje į parodas kitose šalyse, taip pat pratęsti projektų trukmę. Be to, pasinaudojome Europos Sąjungos (ES) fondų virškontraktavimo teise ir paskelbėme papildomą šios priemonės kvietimą, per kurį papildomai paskirstėme daugiau kaip 7 mln. eurų beveik 250 įmonių.

Svarbu pažymėti, kad 2015 m. jau pasireiškė pirmieji rinkų diversifikavimo požymiai ir rezultatai – lietuviškos kilmės eksportas į NVS šalis, išskyrus Armėniją ir Azerbaidžaną, susitraukė 37,7 proc., bet į Šiaurės Ameriką šoktelėjo 13,0 proc. (į JAV 11,8 proc.), į Pietų Korėją 88,2 proc., į Japoniją 34,5 proc., Saudo Arabiją – 2,4 karto. Bendras eksportas augo į ES šalis, pavyzdžiui, į Ispaniją – 44,9 proc., į Kiprą – 37,8 proc., į Airiją – 34,5 proc.

Siekdami dar labiau palengvinti eksportuotojams tenkančią naštą, kartu su partneriais išskyrėme 10 prioritetinių rinkų: plėtros – Švedija, Norvegija, Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, perspektyvines – JAV, Kinija, Izraelis, Japonija, Ukraina. Be to, Ūkio ministerija, remdamasi VšĮ „Versli Lietuva“ kartu su kitomis valdžios ir verslo institucijomis atliko šalies verslo poreikių ir eksporto dinamikos analizę, parengė priemones, kurios turėtų palengvinti plėtrą Lietuvos verslams prioritetinėse eksporto rinkose. Tarp trumpojo laikotarpio priemonių numatėme aktyviau įtraukti diplomatines tarnybas, koordinuoti vizitus, iniciatyvas ir finansuoti įvairius verslui naudingus projektus iš ES fondų lėšų. Ilgojo laikotarpio priemonės skirtos Lietuvos ir verslo sektorių įvaizdžiui užsienyje stiprinti, šalies ekonominio atstovavimo sistemai tobulinti, eksporto specialistų kompetencijoms stiprinti.

Ko gero, tai vienas konstruktyviausių ir rezultatyviausių bendrų verslo ir valdžios institucijos projektų, kai taip tikslingai buvo susitelkta identifikuojant verslo poreikius, ilgalaikes galimybes bei esminius verslo plėtrą ir eksportą stabdančius barjerus.

Be to, pasitelkę ES investicijas esame numatę finansines paskatas netiesioginiam eksporto skatinimui. Iki 2020 m. per įvairias ES investicines priemones Lietuvos eksportuotojams numatoma skirti daugiau kaip 60 mln. eurų.

2016 m. ketiname įgyvendinti dar vieną mūsų iniciatyvą – eksporto į trečiąsias šalis draudimo schemą. Ši priemonė skirta kylančiai eksporto sandorių rizikai mažinti. Garantijos būtų teikiamos tik už Lietuvoje sukurtos produkcijos eksporto į trečiąsias šalis sandorius. Šiuo tikslu Ūkio ministerijos parengtas Valstybės skolos įstatymo pakeitimas jau svarstomas Seime.

Drąsiai galiu teigti, kad mūsų iniciatyvos, padėsiančios verslui įsitvirtinti potencialą turinčiose naujose rinkose, prisidės ne tik auginant eksportą, bet ir pritraukiant investicijų į šalies ūkį.

Investicijos: esame Centrinės ir Rytų Europos regiono lyderiai

Beje, kalbant apie kitą ne mažiau diskusijų sulaukiančia sritį – investicijas – išliekame Centrinės ir Rytų Europos regiono lyderiai pagal milijonui gyventojų tenkančius pritrauktus užsienio investicinius projektus. Be to, pernai Ūkio ministerijai pavaldi užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ pasiekė geriausią rezultatą per visą agentūros veiklos istoriją. Užsienio bendrovės su šios agentūros pagalba nusprendė įgyvendinti Lietuvoje net 31 investicinį projektą, kurie per artimiausius trejus metus sukurs daugiau nei 2600 darbo vietų. Prognozuojama, kad pernai pritraukti projektai per 8 metus mokesčių pavidalu sukurs per 150 mln. eurų finansinę naudą, o tiesioginė ekonominė nauda, t. y. sukuriama pridėtinė vertė, turėtų viršyti pusę milijardo eurų. Vien tiesioginė finansinė nauda projektams pritraukti skiriamas lėšas pranoksta dešimtimis kartų.

2015 m. tiesioginių užsienio investicijų projektų planuojamas darbo vietų skaičius sparčiai augo regionuose, ten nukeliaus ir 99 proc. užsienio investicijų į ilgalaikį turtą. Gamybos sektorių pritraukimas į regionus turi ne tik ekonominę, bet ir socialinę naudą: padeda mažinti emigraciją, užtikrinti regionų gyventojų gyvenimo kokybę. Tokie projektai pasižymi dideliu multiplikaciniu efektu. Dėl šios priežasties šiemet investicijų plėtros agentūrai „Investuok Lietuvoje“ keliame tikslus dar aktyviau dirbti siekiant į gamybos sektorių regionuose pritraukti investicijų.

Kad pritrauktų kuo daugiau investicijų į regionus, užsienio investicijų plėtros agentūra „Investuok Lietuvoje“ parengė regionų investicinį žemėlapį ir pasiūlė regionų specializaciją, organizavo renginius, skirtus investicijoms pritraukti ir investicinei aplinkai gerinti regionuose, teikė konsultacijas savivaldybėms tiesioginių užsienio investicijų klausimais.

Gerindami bendrą investicinę aplinką šalyje parengėme Pelno mokesčio įstatymo pakeitimą, pagal kurį į ilgalaikį turtą reinvestuotas įmonių apmokestinamasis pelnas tam tikrais atvejais gali būti sumažintas iki 100 procentų. Nustačius šią mokestinę lengvatą bus sudarytos sąlygos ne tik pritraukti į Lietuvą užsienio investuotojų, bet ir skatinti tiesiogines vidaus investicijas. Praplėsta lengvata dažniausiai naudotųsi gamybos sektoriuje veikiančios įmonės, nes didžiausias gamybinių investicijų srautas yra nukreiptas į regionus.

Parengėme Žemės įstatymo pakeitimus, kurie leis valstybės žemę išnuomoti investuotojams efektyviau. Pakeitimuose numatyta, kad nuomojant žemę galėtų būti atsižvelgiama ne tik į jos kainą, bet ir į investuotojų teikiamą naudą valstybei.

Pagal Ūkio ministerijos siūlymus parengtoms Dėl užsieniečių teisinės padėties įstatymo pataisoms jau pritarė Vyriausybė, teikėme siūlymus dėl prašymo išduoti trečiųjų šalių piliečiams leidimą dirbti ir gyventi Lietuvos Respublikoje pateikimo procedūros supaprastinimo. Iš mirties taško išjudinome laisvąsias ekonomines zonas (LEZ), pradėjo veikti Marijampolės, Kėdainių, Panevėžio, Šiaulių LEZ, pradėta realiai spręsti įsisenėjusi Kauno LEZ problema – žemės išpirkimas, kuris stabdė LEZ plėtrą.

Inovacijos: jų taikymas auga, kylame reitingų lentelėse

Šiandien Lietuvoje auga ir inovacijų taikymas – įmonės vis daugiau investuoja į plėtrą ir tyrimus. Tai rodo ir tarptautiniai reitingai – „Bloomberg“ inovacijų indekse 2016 m. Lietuvai teko aukščiausia iš Baltijos šalių vieta – 32 (Latvijai – 40, Estijai – 34).

Pasaulio ekonomikos forumo paskelbtame 2015–2016 m. konkurencingumo tyrime Lietuvos bendras vertinimas Inovacijų srityje pakilo iš 44 iki 36 pozicijos ir tai yra aukščiausia kada nors mūsų užimta vieta. Pagal Globalinį inovacijų indeksą nuo Ūkio ministerijos veiklos priklausantys rodikliai itin geri. Pavyzdžiui, „Verslo aplinka“ iš 88 vietos 2011 m. pakilo į 46 vietą 2015 m., „Inovacijų sąsajos“ iš 82 į 55.

Siekdama dar labiau didinti inovacijų paklausą, Ūkio ministerija parengė ikiprekybinių pirkimų tvarką, kuri jau yra patvirtinta ir sudarys sąlygas skatinti verslo įmones kurti naujus produktus ir taip didinti savo ir šalies konkurencingumą. Jau parengta ir ikiprekybinių pirkimų finansavimo iš ES struktūrinių fondų schema. Iš ikiprekybinių pirkimų laimi ne tik valstybė, visuomenė, bet ir verslas. Nuo šiol vykdydamos ikiprekybinius pirkimus valstybės institucijos, įstaigos ir valstybės valdomos įmonės galės iš verslo įsigyti produktų, kurių rinkoje nėra ir kurių reikia jų srityje kylančioms problemos spręsti. Dar šiais metais pradėsime ne mažiau kaip du bandomuosius ikiprekybinius pirkimus, o 2017 m. planuojame, kad bus ne mažiau kaip 10 ikiprekybinių pirkimų. Šiuo metu jau vykdomas pirmasis ikiprekybinis pirkimas krašto apsaugos sistemoje.

Lietuvai reikia ieškoti savo ekonominio progreso kelio ir ji būtent tai daro! Ir tai daro sukūrusi (ir viena pirmųjų Europoje patvirtinusi) Sumaniosios specializacijos strategiją, kurioje išskirtos šalies stiprybės ir nustatytos proveržio kryptys kuriant inovatyvią ekonomiką. Aiškiai apibrėžėme šešias prioritetines sritis (energetika, sveikata, agroinovacijos, naujos medžiagos, transportas, įtrauki ir kūrybinga visuomenė), į kurias bus sutelktas tikslingas 2014–2020 m. ES paramos finansavimas, inicijuojantis realų pokytį, o ne simuliuojantis procesą ar skatinantis pavienes trumpalaikes iniciatyvas. Planuojame, kad, įgyvendinus Sumaniosios specializacijos strategiją 2020 m., Lietuvos investicijos į mokslinius tyrimus ir eksperimentinę plėtrą (MTEP) išaugs iki 1,9 procento BVP, 2 kartus padidės inovacijas diegiančių mažų ir vidutinių įmonių (MVĮ) dalis iš visų MVĮ.

Ėmėmės ambicingo tikslo – kartu su verslo asociacijų, mokslo ir studijų institucijų ir valstybės institucijų atstovais pasirašėme rezoliuciją, kuria susitarėme siekti, kad iki 2020 m. Lietuva taptų Europos sveikatos technologijų ir biotechnologijų inovacijų centru. Visi kartu koncentruosimės ir dirbsime keturiose pagrindinėse srityse – tai talentų pritraukimas, lengva verslo pradžia, užsienio investicijų ir MTEP bei inovacijų skatinimas.

Talentai: auginame ir puoselėjame

Daugumos užsibrėžtų tikslų ir siekių negalėtumėm įgyvendinti be kvalifikuotų, talentingų ir verslių žmonių. Tokie žmonės būtini norint pritraukti investuotojų, sukurti naujų verslų, paskatinti inovatyvių veiklų atsiradimą. Išsilavinę ir kvalifikuoti specialistai yra mūsų šalies stiprybė, tad norėdami išsaugoti talentingus tautiečius ir į šalį pritraukti gabius užsieniečius, su socialiniais, ekonominiais partneriais bei nuomonių lyderiais šių metų pradžioje parengėme veiksmų planą „Talentinga Lietuva“, apimantį priemones nuo talentų išlaikymo ir ugdymo iki palankios talentams vystytis aplinkos formavimo.

Netrukus ketinama įgyvendinti naują iniciatyvą „Start up VISA“ talentams iš trečiųjų šalių, norintiems plėtoti verslą Lietuvoje. Ši priemonė, suteikianti galimybę pasinaudoti finansine parama inovatyvios įmonės steigimui Lietuvoje, apima supaprastintas imigracijos procedūras ir finansinį krepšelį naujai įmonei steigti. Be to, numatoma taikyti mokesčių lengvatas įmonėms, investuojančioms į pradedančiąsias įmones, kompensuoti gyventojų pajamų mokesčio dalį asmenims, santaupas investuojantiems į pradedančiąsias įmones, bei kt.

Paminėjau vienus svarbiausių Ūkio ministerijos nuveiktų darbų. Apie šiuos ir kitus daugiau informacijos galima rasti Ūkio ministerijos tinklalapyje, kur skelbiame aktualiausią informaciją. Deja, nepaisydami realių faktų, politiniai oponentai tvirtins, kad pasigirti mažai kuo turime. Bet gal vis dėlto verta pradėti viešai džiaugtis savo pasiekimais (juolab kad turime kuo), nes jeigu ir toliau piešime gyvenimą tamsiomis spalvomis, taip ir neatsikratysime visuomet nepatenkintos, viskuo nusivylusios tautos įvaizdžio. Taip mėgstame lyginti save su estais, tad gal pasimokykime iš jų susitelkti į bendrus projektus, liaukimės užsiimti vieša demagogija ir išmokime vertinti tai, ką jau esame pasiekę.