Bet ar tai netikėta po visos serijos išpuolių? Atvirkščiai, fenomenas yra tai, kad pirmąkart po Nepriklausomybės atkūrimo visą kadenciją valdžioje išbuvusi Vyriausybė ir valdantieji neprarado žmonių pasitikėjimo nei pradžioje (kaip A. Kubiliaus vyriausybė), nei užgriuvus ekonominiams iššūkiams – Rusijai paskelbus sankcijas, nei dabar, kai kone kasdien – nauja ataka, bandanti kompromituoti valdančiuosius. Socialdemokratai, kaip nė viena kita partija nė vienais kitais valdymo laikotarpiais išliko didžiausius reitingus turinčia partija būdama valdžioje.
Sako, rinkėjai netrukus, per porą metų, užmiršta ir buvusius gražius pažadus, ir blogus politikų darbus. Bet yra dalykų, kuriuos ilgai prisimena. Nerasite pensininko Lietuvoje, kuris iki dabar nepaburnotų ant A. Kubiliaus vyriausybės, primindamas kaip konservatoriai su liberalais jo pensiją apkarpė.
Taip pat budriai pensininkas ar kitas pilietis, įjungdamas kambaryje šviesą, savo galvoje įjungia „skaitliuką“, prisimindamas, kad dabar jau gali valandžiukę kitą ir pavakaroti ar ilgiau televizorių pažiūrėti. Elektra po ilgų metų brangimo – atpigo! Ir ne tik elektra – ir dujos, ir šildymas. Kodėl žmogui nepasitikėti tokia Vyriausybe, kuri pagaliau sustabdė ir sumažino energetikos kainas? Žmogus juk mąsto, prisimena, kaip buvo ir kaip yra. Ta atmintis ne tokia jau trumpa, kaip tikėtųsi opozicija, laukianti, kad po vieno kito dirbtinai sukelto skandalo ims reitingai ir atriedės atgal jiems į rankas.
Ši Vyriausybė paveldėjo itin aukštų energetikos kaštų palikimą. Valstybė buvo priklausoma nuo vienos rūšies dujų, tiekiamų iš vienos šalies. Socialdemokratams, perėmus valdžią iš dešiniųjų, teko pertvarkyti visą energetikos ūkį, sukurti darnią visų pagrindinių sektorių – elektros, dujų, šilumos – struktūrą. Reikėjo pagaliau užtikrinti mūsų energetinį saugumą ir savarankiškumą. Buvo pastatytas ir pradėjo veikti Suskystintų dujų terminalas, užtikrinantis galimybes apsirūpinti reikiamais ištekliais iš alternatyvių šaltinių, išvengiant kainų šuolių ir diktato.
Šešioliktajai Vyriausybei teko naikinti verslo grupių įtakas, karpyti subsidijas, kurios buvo mokamos visų elektros vartotojų sąskaita. Iš Rusijos koncerno “Gazprom” buvo išsiderėta 20 procentų mažesnė dujų kaina ir gauta 93 mln. eurų komepnsacija, kuri pasiekė vartotojus sumažintomis kainomis.
Gyventojams elektra atpigo daugiau kaip 12 procentų, gamtinių dujų kaina nukrito nuo 23 iki 41 procento. Šildymo kaina Kaune sumažėjo 30 procentų, Klaipėdoje – 26, Vilniuje 19 procentų. Šiaulių gyventojai iš viso moka mažiausią kainą ir Vyriausybės, ir Seimo, ir vietinės protingos politikos dėka. Vidutinę šilumos kainą numatoma dar sumažinti, nes su Norvegijos kompanija “Statoil” sutarta dėl palankesnių dujų tiekimo sąlygų. Dėl to sumažės ir Klaipėdos suskystintųjų dujų terminalo išlaikymo išlaidos.
Beje, elektros kainas vėl ketinama peržiūrėti ir mažinti liepos mėnesį, kai bus įvertintas pradėjusių veikti jungčių “Nord Balt” ir “LitPol Link” poveikis.
Tai tik viena – energetikos – sritis, bet ji, kaip ir daugelis kitų, akivaizdžiai susijusi su kasdieniu žmogaus gyvenimu, kasdienėmis išlaidomis. Todėl žmogui ne vis vien, ar tos išlaidos didėja, ar mažėja sulig vienų ar kitų politikų atėjimu į valdžią. Jam ne vis vien, kai vieni tik labai garsiai kalba apie energetikos sektoriaus pertvarkas, o kiti jas ima ir padaro. Pavyzdžiui, renovacija – anksčiau daug kalbėta, o padaryta dabar – per šios Vyriausybės kadenciją jau per tūkstantį namų Lietuvoje renovuota, ir dar tiek pat renovuojami.
Todėl reitingai dabar labiau atspindi tas opozicijos prabudimų ir užsipuolimų bangas. “Dirbama” iš peties pagal principą – lašas po lašo… Tačiau socialdemokratų užridentas į kalną akmuo pakankamai kietas ir didelis, kad žmonės jį nustotų pastebėję ir vertinę. Žinoma, kaip ir prieš kiekvienus rinkimus viliotinius bando šokti naujokai arba ne tokie ir nauji politikai, tik apsiskelbę “naujais gelbėtojais”. Tačiau bent dalis rinkėjų prisimins tokių pranašų istoriją – po skrydžio į valdžios olimpus jie sutartinai nusirita į politikos paraštes.