Aplinkos ministerijos užsakymu žuvų ištekliai buvo ištirti 284 ežeruose ir 54 tvenkiniuose. Tyrimų rezultatai rodo, kad žuvų išteklių būklė akivaizdžiai gerėja. Bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris – apie 1,3–1,4 karto.
Vidutinio žuvų svorio didėjimas šalies ežeruose

Vidutinio žuvų svorio didėjimas šalies ežeruose (ichtiologo dr. Tomo Virbicko medžiaga)
Tuo tarpu Žemės ūkio ministerija raštais atakuoja LR Seimą ir kitas institucijas, proteguodama verslinę žvejybą. Jų raštuose nuolat tvirtinama, kad neva „vandens telkiniuose, kuriuose nevykdoma verslinė žvejyba, žuvų bendrijų ir populiacijų struktūra yra pakitusi, nes tokiuose telkiniuose žvejai mėgėjai išgaudo daugiausia plėšriąsias žuvis ir juose pradeda dominuoti menkaverčių rūšių žuvys. Šiuo metu didžiuosiuose ežeruose palaikyti biologinę pusiausvyrą ir efektyviau panaudoti žuvų išteklius padeda žvejai verslininkai, nes jie išgaudo žuvis, kurių nesugauna mėgėjai. Jie taip pat neleidžia žuvims žūti natūraliai ir skatinti vandens telkinių būklės blogėjimo.“

Žemės ūkio ministerija bando įrodyti, kad meškerės yra blogis, o tinklai – gėris. Štai jų teiginiai: „Be to, vidaus vandens telkiniuose kasmet atliekami žuvų išteklių gausinimo darbai, gerinamos žuvų migracijos sąlygos, sudaromos palankios sąlygos natūraliai jų reprodukcijai, todėl ir žuvų ištekliai neturėtų būti naudojami tik rekreacijos tikslais. Neturėtų būti sudaromos išskirtinės sąlygos vieno pomėgio žmonių grupei kitų sąskaita naudoti gamtos išteklius.“

Iš tiesų neturėtų būti sudaromos išskirtinės sąlygos vieno pomėgio žmonių grupelei kitų sąskaita naudoti gamtos išteklius. Žvejai mėgėjai vien už leidimus žvejybai kasmet į valstybės biudžetą sumoka daugiau nei 1,7 mln. eurų. Už šias lėšas šalies ežeruose įveisiamos žuvys, organizuojamos lydekų ir kitų žuvų neršto apsaugos akcijos, įsigyjamos vaizdo kameros, termovizoriai ir kita moderni įranga užtikrinanti efektyvesnę kovą su brakonieriais.

Visi ežeruose žvejojantys verslininkai iki 2015 m., kai ežeruose buvo leidžiama ne tik seliavų ir stintelių, bet ir kitų žuvų verslinė žvejyba, žuvų išteklių atkūrimui ir saugojimui kasmet sumokėdavo vos kelis tūkstančius eurų – apie 500 kartų mažiau nei mėgėjai. Todėl nemanau, kad dėl kelių dešimčių asmenų pomėgio žvejoti tinklais turi kentėti 200 tūkstančių žvejų mėgėjų.

Apie tai, kaip „palaikyti biologinę pusiausvyrą ir efektyviau panaudoti žuvų išteklius padeda žvejai verslininkai“, duomenų turime daugiau, nei pakankamai. Žvejams verslininkams išgaudžius visus bent kiek stambesnius ešerius bei nualinus seliavų išteklius, Dusios ežere įsivyravo pūgžliai ir ežerinės stintelės. Ichtiologai nelinksmai „juokavo“, kad Dusia iš ešerinio-seliavinio ežero tapo pūgžlių „nacionaliniu draustiniu“.

Prireikė dešimtmetį trukusio griežto žvejybos ribojimo bei kasmetinio dirbtinio veisimo, kad žuvų ištekliai ir žuvų rūšių pusiausvyra čia vėl atsikurtų.

Plėšriosios žuvys (lydekos, sterkai, ešeriai) yra geidžiamiausias laimikis ne tik žvejams mėgėjams, bet ir žvejams verslininkams. Plėšriosios žuvys, ieškodamos grobio, aktyviai juda, todėl jų į tinklus pakliūna proporcingai daugiau nei kitų žuvų. Kaip pavyzdį galime pateikti Aukštaitijos žvejų verslininkų asociacijos atstovo pateiktą žuvų sugavimo jo nuomojamame Anykščių r. Jurgiškio ežere statistiką. 2012 m. Jurgiškio ežere jis sugavo 771 kg žuvų, iš jų 80 proc. (610 kg) sudarė plėšriosios žuvys: sterkai, lydekos ir ešeriai, 15 proc. (115 kg) karšiai ir tik 5 proc. lynai, karosai, kuojos ir raudės.

Todėl nenorėčiau sutikti su Žemės ūkio ministerijos nuomone, kad žvejai verslininkai padeda palaikyti biologinę pusiausvyrą, išgaudydami žuvis, kurių mėgėjai negaudo. Kaip rodo mokslinių tyrimų duomenys, nuogąstavimai, jog nutraukus verslinę žvejybą ežerus užkariaus smulkios, menkavertės žuvys, nepasitvirtino.

Konservatorius Kazys Starkevičius 2016-03-30 LR Seime užregistravo Žuvininkystės įstatymo pakeitimo projektą, kuriuo siekiama, kad žvejybą vidaus vandenyse reguliuotų ne Aplinkos ministerija, o Žemės ūkio ministerija. Paprasčiau kalbant, siekiama į šalies ežerus grąžinti žvejų verslininkų tinklus, o su jais ir apverktiną žuvų išteklių būklę. Verslininkų tinklais bus išgaudytos ne vien žuvys, bet ir viltys, kurias turėjo žvejai mėgėjai, skirdami žuvų išteklių atkūrimui milijonus eurų, kad pagaliau ir mūsų ežeruose bus galima džiaugtis įspūdingais laimikiais.