Prieš keletą savaičių buvo sukeltas triukšmas dėl vaikų neformaliojo švietimo krepšelio. Bandyta kiršinti švietimo bendruomenę sakant, kad iš vaikų atimamos lėšos ir skiriamos mokytojų algoms. Netgi paskleista žinia, kad krepšelio nelieka ir tėvai turi sumokėti už būrelius. Tai netiesa.

Nuo balandžio 1 d. keičiasi tik neformaliojo švietimo krepšelio finansavimo šaltinis – lėšos bus skiriamos iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų, tam parengta visa reikalinga teisinė bazė. Daugiau niekas nesikeičia.

Pasikeitęs finansavimo šaltinis neturės jokios įtakos nei krepšelio dydžiui, nei apskritai finansavimo tvarkai. Savivaldybės ir toliau gaus lėšas neformalaus vaikų švietimo veikloms ir atsiskaitys su paslaugos teikėjais.

Tam – pasikartosiu – nuo balandžio 1 d. nukreipiamos ES lėšos, todėl vaikai nenukentės. Gaila, kad šis triukšmas sukūrė nereikalingą įtampą tarp krepšelį gaunančių švietimo paslaugų teikėjų ir tėvų, bandyta įtraukti ir mokytojus. Noriu priminti, kad mokytojų atlyginimų tarifinių atlygių koeficientai didinami tik nuo rugsėjo 1 d.

Atkreipiu dėmesį – būrelių rengėjai negali iš tėvų reikalauti jokių iki šiol nemokėtų mokesčių ar keisti įmokos dydžio. Kaip ir anksčiau, taip ir dabar, tėvams tenka primokėti tik tuo atveju, jei būrelio kaina viršija krepšelyje numatytą sumą – tuomet reikia padengti skirtumą. Tačiau tai aiškiai apibrėžta teikėjų ir tėvų sutartyse, kurias jie pasirašė pradedant vaikui lankyti būrelį.

Nesikeičia ir rekomenduojama krepšelio suma, ji lieka ta pati – 15 eurų. Ji gali svyruoti trečdaliu, tai yra vieno vaiko būreliui galima skirti nuo 10 iki 20 eurų. Krepšelio dydis gali kisti, atsižvelgus į būrelius lankančių mokinių skaičių savivaldybėje ar savivaldybės nustatytus prioritetus.

Visos savivaldybės, pasikeitus finansavimo šaltiniui, gaus tą pačią lėšų sumą, kokia ir buvo numatyta 2016 metams. Kiekviena savivaldybė yra pasitvirtinusi savo tvarką, kaip ji skirsto krepšelį, koks konkretus jo dydis. Ministerija yra nustačiusi bendrus principus: rekomenduojamą krepšelio dydį, reikalavimus neformaliojo švietimo programoms.

Taip pat apibrėžta, kad krepšelio lėšomis gali būti finansuojama tik viena vaiko pasirinkta programa, o užsiėmimai rengiami ne mažiau kaip du kartus per savaitę.

Ši tvarka, su nedideliais pakeitimais, galioja nuo praėjusio rudens. Savivaldybės metų pradžioje paskelbė iš krepšelio finansuojamų programų konkursą, pasirašė sutartis su būrelių rengėjais, savo interneto svetainėje paskelbė remiamų programų sąrašą.

Gavusios lėšas iš Švietimo ir mokslo ministerijos, savivaldybės atsiskaito už paslaugas su būrelių rengėjais – paprastai kas mėnesį, kai kurios – kas ketvirtį.

Praėjusią savaitę kalbėjausi su Vilniaus miesto savivaldybės atstovais, taip pat susitikau su visų savivaldybių švietimo padalinių vadovais aptarti klausimų dėl neformaliojo švietimo krepšelio, kad sklandžiai ir be įtampos būtų pereita prie naujo krepšelio finansavimo šaltinio ir dar daugiau vaikų galėtų lankyti būrelius.