Direktyva dėl lėktuvų keleivių duomenų įrašų nėra visagalis ir vienintelis ginklas kovoti su terorizmu. Vis dėlto rinkdamos ir analizuodamos lėktuvų keleivių duomenimis bei keisdamosi jais, ES šalių žvalgybos agentūros galės susekti įtartinus veiksmus ir juos užkardyti.

Informacija bus saugoma 5 metus

Direktyvoje kalbama apie informaciją, surinktą lėktuvų bilietų užsakymo bei registravimosi skrydžiui metu: keleivių pavardes, kelionės datą, maršrutą, kontaktinius duomenis, bagažo duomenis, mokėjimo informaciją. ES valstybės galės įpareigoti teikti šią informaciją ne tik oro vežėjus, bet ir kelionių agentūras ar kelionių organizatorius.

Surinkta informacija bus saugoma 5 metus nuo kelionės, tačiau jau po pusmečio visa asmeninė informacija – vardai ir pavardės, kartu keliaujančiųjų duomenys bei skaičius, adresas ir panašiai – turės būti paslėpta, o ją atskleisti bus leidžiama tik ypatingais atvejais ir tik teismui leidus. Be to, nedelsiant turės būti ištrinami duomenys apie asmens rasę ar tautybę, politines pažiūras, religiją, sveikatą bei lytinę orientaciją.

ES valstybių atsakingos institucijos galės tarpusavyje arba su EUROPOL keistis surinkta informacija tik siekiant užkirsti kelią sunkiems nusikaltimams, juos atsekti, tirti ir bausti už juos. Tokiems sunkiems nusikaltimams priskiriami teroro išpuoliai, prekyba žmonėmis, dalyvavimas nusikalstamoje organizacijoje, kibernetiniai nusikaltimai, vaikų pornografija, nelegali prekyba ginklais.

Direktyva bus privalomai taikoma visiems skrydžiams iš ES šalių į ES nepriklausančias šalis arba priešinga kryptimi. ES valstybėms bus leidžiama direktyvą taikyti ir ES vidaus skrydžiams, apie tai iš anksto pranešus Europos Komisijai.

Piliečių teisės ar terorizmo grėsmė?

Balsavimas dėl lėktuvų keleivių duomenų įrašų direktyvos parodė, kad yra nemažai abejojančių ar prieštaraujančių šiai priemonei.

Direktyvai pritarė 461 Europos parlamento narys, 179 nepritarė, 9 susilaikė. Prieštaraujančiųjų manymu, papildomos kovos su terorizmu priemonės pakenks piliečių teisėms ir laisvėms.

Akivaizdu, kad tokios kovos su terorizmu priemonės reiškia glaudesnį slaptųjų tarnybų bendradarbiavimą, didesnę galimybę kontroliuoti asmenis. Būna ir taip, kad valstybės nepajėgia tinkamai kontroliuoti savo slaptųjų tarnybų. Vis dėlto manau, kad šiuo metu teroro grėsmė reali, ir tik slaptosios tarnybos gali užtikrinti tinkamą kovą su teroristais. Be to, direktyvoje numatyta pakankamai saugiklių, kad būtų užtikrintos piliečių teisės.

Apie būtinybę kaupti lėktuvų keleivių duomenis aktyviai diskutuoti pradėta 2015-ųjų pradžioje – iškart po teroristų išpuolio Paryžiuje, satyrinio laikraščio „Charlie Hebdo“ redakcijoje, kai buvo nužudyta 12 žmonių.

Kol pavyko priimti direktyvą, praėjo 15 mėnesių, liejosi žmonių kraujas Paryžiuje ir Briuselyje.

Dabar per 24 mėnesius visos ES valstybės turi perkelti direktyvos nuostatas į savo įstatymus.

Vis dėlto reikia pripažinti, kad 39 mėnesiai papildomai kovos su terorizmu priemonei įgyvendinti – per ilgas laiko tarpas. Terorizmo grėsmė auga kur kas sparčiau.