Nuo vėžių nuvažiavusios Rusijos embargas Lietuvos pieno gamintojams, dėl to netekusiems apie trečdalio rinkų, sudavė didelį smūgį ir jie iš esmės buvo palikti likimo valiai. Karvės ministrei jau turbūt sapnuojasi naktiniuose košmaruose, tad pagalbos ji žada šauktis Europoje. Visi ministrės pažadai susiveda į tai, kad bus mėginama išsiderėti papildomų milijonų Briuselyje. Kai buvo tvirtinamas biudžetas, numatyti konkrečias paramos eilutes biudžete buvo atsisakyta. Taigi, viskas bus, kaip ir praėjusiais metais.

Europos Sąjunga (ES) 2015 metais skyrė tikslines išmokas Lietuvos ūkininkams, kurios iš dalies palengvino situaciją, tačiau net ir po to, lyginant su 2014 metais, jų pajamos sumažėjo 75,7 mln. eurų.

Visus 2015 metus ūkininkams žadėjusi ir pirštais į Europą rodžiusi, biudžetinę paramą atsisakiusi skirti Vyriausybė galiausiai numetė „šuniui kaulą“. Metų gale pasiskolino ir dėl šventos ramybės numetė 12,6 milijono eurų.
Karvės ministrei jau turbūt sapnuojasi naktiniuose košmaruose, tad pagalbos ji žada šauktis Europoje. Visi ministrės pažadai susiveda į tai, kad bus mėginama išsiderėti papildomų milijonų Briuselyje. Kai buvo tvirtinamas biudžetas, numatyti konkrečias paramos eilutes biudžete buvo atsisakyta. Taigi, viskas bus, kaip ir praėjusiais metais.
Kazys Starkevičius

Biudžete užsispyrusiai nenumačiusi paramos pieno ūkiui eilutės, Vyriausybė ir vėl lipa ant to paties grėblio – viską suverčia šventajai ES, kurią bandoma padaryti lyg ir atpirkimo ožiu ūkininkų akyse. Vėl prašoma 75 milijonų eurų ir skėsčiojama rankomis, kad jų vis nėra. Deja, ūkininkai nėra tokie žiopli, o ir Briuselis toliau, tad su karvėmis greitai teks pasisveikinti iš arti. Galima savo europines vizijas bei kitokius užkeikimus net joms tiesiogiai papasakoti – gal jos patikės, nors ir tai vargu.

Ūkininkai, beje, nesnaudžia ir Europos fronte, kur šiai Vyriausybei sekasi labai prastai, nes apsiribojama laiškučių rašymu. Kad moka laiškus ir patys parašyti, žemdirbiai įrodė – prieš gerą savaitę trijų Baltijos šalių žemės ūkio produkcijos gamintojų organizacijos kreipėsi į ES žemės ūkio ir kaimo plėtros komisarą Philą Hoganą. Laiške primenama, kad tik pieno gamintojams nekompensuoti nuostoliai, patirti per 12 mėnesių laikotarpį iki praėjusių metų rugpjūčio sudarė: Latvijoje – 96 milijonus eurų, Lietuvoje – 150 milijonų, o Estijoje – 67 milijonus.

Lietuvos nuostoliai didžiausi, bet Latvijos valdžia, kitaip nei užsispyrusiai su realybe nesutariantys mūsų valdantieji, remia savo pienininkus ir specialiomis biudžeto dotacijomis. Rezultatai matomi – pasitikrinkite, kad ir pieno supirkimo kainų skirtumus. Tad nekeista, kad Lietuvos pieno ūkis, kuris gyvuoja ne uždaroje erdvėje – traukiasi. Visos krizės, kaip žinia, baigiasi tada, kai persidalinamos rinkos. Šiai pasibaigus, lietuvių bandos bus likviduotos, rinkos prarastos, o kaip reikės jas atgauti V. Baltraitienė nepasakoja. Kas dėl Europos komisaro, tai jis, kiek žinoma, atvyksta į Lietuvą ir galės pamatyti ŽŪM bendravimą su karvėmis savo akimis. Tokių akcijų nereikia bijoti, jos įprastos Briuselyje, Paryžiuje ir kitose ES šalyse, tik mūsų sostinės vadovai bijosi karvių, visokiais būdais stengiasi neduoti leidimo akcijai su karvėmis Vilniaus centre.
Biudžete užsispyrusiai nenumačiusi paramos pieno ūkiui eilutės, Vyriausybė ir vėl lipa ant to paties grėblio – viską suverčia šventajai ES, kurią bandoma padaryti lyg ir atpirkimo ožiu ūkininkų akyse. Vėl prašoma 75 milijonų eurų ir skėsčiojama rankomis, kad jų vis nėra. Deja, ūkininkai nėra tokie žiopli, o ir Briuselis toliau, tad su karvėmis greitai teks pasisveikinti iš arti. Galima savo europines vizijas bei kitokius užkeikimus net joms tiesiogiai papasakoti – gal jos patikės, nors ir tai vargu.
Kazys Starkevičius

Ta proga man belieka pakartoti tai, ką jau sakiau iškart po šiųmečio biudžeto priėmimo: „Vyriausybės pateiktame ir valdančiosios daugumos balsavimu priimtame projekte asignavimai žemės ūkio valdymo sričiai numatomi 1,7 proc. arba 18 mln. eurų mažesni nei 2015 metais. Tai bene vienintelė ministerija, kuriai 2016-aisiais skiriama mažiau lėšų nei ankstesniais metais. Žymiai, net 11 proc., arba 10,5 mln. eurų, mažinamos bendrojo finansavimo lėšos. Ypatingai nukentės dvi sritys: pienininkystė ir melioracijos sistemų priežiūra.“ Metai neįpusėjo – viskas tvirtinasi. Teikdamas biudžeto įstatymo pataisas siūliau pieno sektoriaus nuostolių daliniam padengimui skirti bent 12,6 mln. eurų, nurodžiau finansavimo šaltinį, tačiau mano pasiūlymui valdančioji dauguma nepritarė, tad dabar gelbėkitės nuo karvių, ponia ministre, arba įkalbėkite jas duoti pieną neėdant.

Šalia elementarios paramos, kuriai išteklių suranda nelabai stipriai turtingesnė Latvija, bet ne Lietuva, aišku svarstytinos tokios ilgalaikės priemonės, kaip krizinio fondo sukūrimas (pavyzdžiui, tam tikras procentas nuo apyvartos), kuris bet kada gali būti panaudotas bet kuriame sektoriuje, nes nežinia, kur smogs kita krizė. Tačiau šiandien, kai kalbame apie pienininkus, reikia ne svarstyti ir rašinėti laiškus, o imtis skubių ir veiksmingų priemonių.