Juk gyvename XXI a. – mokslo pažangos ir modernios sveikatos apsaugos laikais. Nuo Lietuvoje paplitusios meningokoko B atmainos jau esama skiepų, tik jie – labai brangūs.
Gydytojai sako, kad meningokokinė infekcija ir jos žaibinė forma gali pražudyti per 24 valandas. Net ir išgyvenus ligą, ji dažnai palieka skaudų pėdsaką – sukelia neįgalumą visam gyvenimui. Net penktadalį sirgusiųjų šia liga gali lydėti sunkūs ligos padariniai, todėl šios ligos prevencijai reikia skirti ypatingą dėmesį.
Pirmuosius meningokoko požymius lengva sumaišyti su gripu. Net ir gydytojams gali būti sunku diagnozuoti ligą ankstyvojoje stadijoje. Atpažįstami meningokoko sukelto negalavimo požymiai, tokie kaip šaltkrėtys, sustingęs kaklas ir nedidelis violetinio atspalvio bėrimas pasirodo jau ligai įsibėgėjus. Pasak specialistų, kiti požymiai, kuriuos vertėtų įsidėmėti – tai didelis bendras silpnumas, stiprus galvos, galūnių, sąnarių arba raumenų skausmas, jautrumas šviesai, didelis mieguistumas, sutrikimas, traukuliai, drebulys, tankus kvėpavimas arba dusimas. Vaikas gali būti nuolat irzlus, verkti, būti neramus, atsisakyti valgyti arba gerti.
Pasak medikų, užsikrėsti meningokokine infekcija gali kiekvienas, nes ją sukeliančią bakteriją žmonės lengvai perduoda vieni kitiems oro lašeliniu būdu, pavyzdžiui, kosėdami, čiaudėdami, taip pat, bučiuodamiesi. Laimei, skaičiuojama, kad 5–15 proc. žmonių yra sveiki infekcijos turėtojai, kuriems meningokokas nesukelia jokių požymių arba tik lengvą slogą. Tačiau jam patekus į kraujotaką prasideda invazinė meningokokinė infekcija, kuri gali baigtis net mirtimi, ja dažniausiai ir suserga kūdikiai, vaikučiai iki 4 m. amžiaus, taip pat paaugliai ir jaunimas. Kūdikiai ypač neatsparūs meningokokui, nes jų imuninė sistema dar nėra susiformavusi, neatpažįsta jo ir negali jam tinkamai pasipriešinti.
Siekiant sumažinti užsikrėtimo riziką medikai rekomenduoja laikytis elementarios higienos normų: reguliariai plauti rankas; laikytis kosėjimo ir čiaudėjimo etiketo (kosint ar čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartinėmis servetėlėmis, panaudotas – išmesti į šiukšliadėžę); reguliariai vėdinti ir valyti patalpas; svarbu užtikrinti kuo mažesnį sergančio asmens kontaktavimą su sveikais asmenimis.
Yra ir dar vienas apsisaugojimo būdas – skiepai. Tačiau jie brangūs. Šiandien skiepo nuo meningokoko kaina siekia net 130 eurų ar daugiau. Suprantama, kad tokius skiepus gali leisti ne kiekviena Lietuvos šeima. Todėl verta pradėti diskusijas, ar nevertėtų šią vakciną jei ne įtraukti į Valstybinį skiepų kalendorių, tai bent valstybei imti kompensuoti dalį skiepo kainos.
Visiems būtų mažiau baimių, o ir valstybei apsimokėtų labiau. Anglija ar Airija nuo šios infekcijos skiepija vaikus jau nuo dviejų mėnesių. Gal ir mums laikas imtis šios mūsų vaikų gyvybes pasiglemžiančios baisios ligos?