Kas atsitinka po rinkimų, kodėl reikalingos lėšos švietimui nėra skiriamos, kodėl viešoje erdvėje plakamas švietimas, mokykla? Metų metais nerandama pakankamai lėšų tam, kad padarytos klaidos (ar tikrai tik klaidos?), antikonstituciniai sprendimai būtų ištaisyti. Apie tai ir noriu pasikalbėti atvirai.

Meluoja ir neraudonuoja – taip galėčiau apibūdinti viešojoje erdvėje pasirodžiusius gandus apie mokytojų algų ir mokinio krepšelio didinimą.

Įvairūs autoriai mokinio krepšelio padidinimą iki 1014 eurų pavadino apgavyste ir fikcija, o mokytojams keliamus atlyginimus – „garsiu gyrimusi“, nes neva tam neskirta papildomų lėšų, o didžioji dalis 34 eurais padidėjusio mokinio krepšelio atskaičiuojama neformaliajam vaikų švietimui (kai kas teigė, kad tam skiriama net 30 eurų, o mokytojų atlyginimams padidinti lieka tik 4 eurai). Maža to, teigta, kad neformaliajam ugdymui skirtos lėšos į mokinio krepšelį įtrauktos be savivaldybių žinios. Visa tai yra tik piktas melas, bet apie viską nuo pradžių.

Kaip atsirado pedagogų atlyginimų „žirklės“ – tai klaida ar nusikaltimas prieš Konstituciją ir švietimo bendruomenę?

Kodėl nepatenkintos švietimo profesinės sąjungos ir koks jų pagrindinis reikalavimas? Atsakymas – kad pedagogų darbo užmokestis per mažas ir turi būti didinamas. Su tuo aš visiškai sutinku, tai nuo pirmos darbo dienos ir stengiuosi daryti, kaip sutinku ir su profesinių sąjungų siūlymu pradėti tai daryti nuo minimalių tarifinių atlygių koeficientų kėlimo, t. y. didinti mokytojų, turinčių mažiausius koeficientus, atlyginimus.

Kam mokytojai turi būti dėkingi už įvestas vadinamąsias „žirkles“ – minimalius, vidutinius ir viršutinius atlyginimų koeficientus, kurie neva suteikė daug laisvės mokyklų vadovams, o iš tikrųjų leido piktnaudžiauti pedagogų atlyginimais? Priminsiu – 2009 metų rugpjūčio 21-ąją tuometinis švietimo ir mokslo ministras patvirtino naują pedagogų darbo apmokėjimo tvarką, įvesdamas minėtąsias tarifinių atlygių „žirkles“ vietoj anksčiau nustatytų konkrečių koeficientų. Ir tada švietimo sistemoje, mokyklose įsiviešpatavo liberalioji „laisvė“ – žemiausi koeficientai ir didžiulis mokytojų nepasitenkinimas.

Nuo tada ir prasidėjo chaosas, nes priimti genialiam sprendimui pinigų nereikėjo, o šiandien tam, kad ištaisytume skriaudą pedagogams ir visai sistemai be to, kiek lėšų šiemet jau skirta, reikia dar 52,8 mln. eurų. Dar keisčiau oponentų lūpose skamba teiginys, kad neva šiuos pinigus iš savo resursų turi surasti Švietimo ir mokslo ministerija, kai ši suma net visam valstybės biudžetui yra per didelė ir jos negali surasti. Lygiai taip pat reaguojama ir į ilgalaikę pedagogų atlyginimų didinimo programą. Sausio pradžioje parengėme planą, kaip mokytojų algos kiltų per trejus metus, bet jis neįtiko Vyriausybei. Premjeras liepė programą išdėstyti per penkerius metus – padarėme ir tai. Tačiau dabar vėl tik skėsčiojama rankomis.

Įdomiausia yra tai, kad anuomet sprendimą dėl „žirklių“ priėmę politikai ir net kai kurie nukentėję mokytojai nuo to sprendimo viską pamiršo ir plaka tuos, kurie ieško galimybių, priima sprendimus, žinoma, nepakankamus, bet imasi padarytos žalos likvidavimo. Ir tai daroma mažėjant mokinių skaičiui, didėjant mokytojų, dirbančių nepilnu krūviu, skaičiui, kai savivaldybėse nepakankamai sprendžiamos mokyklų tinklo problemos, kai valstybėje priimami brangiai kainuojantys sprendimai šalies saugumui užtikrinti ir kt.

Dėl minėto švietimo ir mokslo ministro įsakymo į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą kreipėsi praėjusios kadencijos Seimo narių „darbiečių“ grupė, o šis savo ruožtu – į Konstitucinį Teismą. Praėjusių metų rugsėjo mėnesį Konstitucinis Teismas paskelbė, kad sprendimas įvesti mokytojų darbo užmokesčio koeficientų ,,žirkles“ prieštarauja Konstitucijai. Šiandien Socialinės apsaugos ir darbo ministerija rengia biudžetinių įstaigų, taip pat ir švietimo, darbuotojų atlyginimus reglamentuojantį įstatymą, kuris įsigalios nuo 2017 m. sausio 1 d.

Nuo sausio 1 d. didėjo mokytojų atlyginimai. Dar kartą apie tai kiek ir kam?

Kas toliau vyko su mokytojų atlyginimais nuo 2009-ųjų? Visiškai nieko iki 2015 metų sausio 1 d., kai 10 proc. buvo pakelti darželių auklėtojų ir priešmokyklinio ugdymo pedagogų atlyginimai.
Tuomet švietimo profesinės sąjungos iškėlė reikalavimą iki vidurkio pakelti minimalią pedagogų tarifinių atlygių koeficientų ribą. Mano manymu, tai yra politinis sprendimas ir reikalinga lėšų suma yra didelė, todėl kreipiausi į valdančiosios koalicijos partijų politinę tarybą, prašydama švietimui skirti papildomai bent 28 mln. eurų, kurie leistų pakelti minėtąsias „žirkles“ iki vidurkio. Bet praėjusių metų lapkričio 30 dieną posėdžiavusi politinė taryba nusprendė netenkinti visų profesinių sąjungų reikalavimų, skirdama 2016 metams 10 mln. eurų. Pasekmė – įspėjamasis mokytojų streikas, srautas ministro ir ministerijos atliekamus darbus menkinančių straipsnių.
Kam šie 10 mln. eurų buvo panaudoti? Apatinės „žirklių“ ribos kėlimui – tam, ko ir prašė švietimo profesinės sąjungos.

Į mokinio krepšelį „įdėtos“ šios lėšos kas mėnesį pervedamos savivaldybėms ir naudojamos Švietimo įstaigų darbuotojų ir kitų įstaigų pedagoginių darbuotojų darbo apmokėjimo tvarkos apraše numatytų tarnybinių atlyginimų koeficientų didėjimui padengti.

Nuo sausio 1 d. darželių auklėtojams, priešmokyklinio ugdymo pedagogams tarifinių atlygių minimalūs koeficientai padidinti 7 proc., maksimalūs – 2 proc.

Jauniems mokytojams, turintiems aukštąjį išsilavinimą, bet dar neįgijusiems kvalifikacinės kategorijos, minimalūs tarifinių atlygių koeficientai padidinti vidutiniškai 5 proc.

Kitiems mokytojams, kuriems suteiktos kvalifikacinės kategorijos, minimalūs tarifinių atlygių koeficientai padidinti vidutiniškai 3 proc.

Pedagoginiams darbuotojams – specialiesiems pedagogams, psichologams, socialiniams pedagogams – minimalūs tarifinių atlygių koeficientai didėjo 2,5 proc.

Apie šiuos nuo sausio 1 d. patikslintus darbuotojų tarifinių atlygių ir tarnybinių atlyginimų koeficientus buvo informuoti savivaldybių švietimo skyriai ir švietimo profesinės sąjungos. Kaip ir kiek didinami mokytojų atlyginimai konkrečioje mokykloje, nustato mokyklos vadovas, suderinęs su darbuotojų atstovais ir atsižvelgdamas į darbo užmokesčiui skiriamas lėšas, mokinių skaičių ir situaciją konkrečioje švietimo įstaigoje.

Todėl teigti, kad mokytojų atlyginimai nedidėja, nėra teisinga. Taip, mokytojo atlyginimo skaičiavimo metodika yra sudėtinga ir ją sunku perprasti, tačiau nežinojimas, nesuvokimas neatleidžia nuo atsakomybės kalbėti netiesą. Tai, kad kai kuriems mokytojams atlyginimas kilo tik keliais eurais irgi yra tiesa, tačiau jeigu mokytojas turi tik 5 ar 7 pamokas per savaitę, natūralu, kad ir algos pakilimas yra labai nedidelis. Kiek mes gavome pinigų iš Vyriausybės, tiek ir pakėlėme atlyginimus, nes jeigu kelsime koeficientus visiems pedagogams vienodai, „žirklių“ niekuomet nepanaikinsime. Ir 2009 m. priimtas antikonstitucinis švietimo ministro įsakymas toliau klestės.

Ir dar kai kas apie mokinio krepšelį

2016 m. bazinis mokinio krepšelio dydis yra 1014 eurų – 34 eurais didesnis nei pernai. Iš šių 34 eurų 15 eurų skirta vieno mokinio neformaliajam ugdymui finansuoti, o 19 eurų – pedagogų darbo užmokesčiui didinti. Pabrėšiu, kalbame apie mokinio krepšelį – ne mokyklos, ne savivaldybės ar dar kažko kito. Todėl stebėtis, kad mokinio neformaliajam švietimui skirtos lėšos atsidūrė tame pačiame krepšelyje, yra mažų mažiausiai keista. Seimui priėmus sprendimą, nuo 2015 m. spalio mėnesio šios lėšos buvo papildomai skirtos savivaldybėms, patikslinus specialiąją tikslinę dotaciją mokinio krepšeliui. Tą puikiausiai žinojo ir Lietuvos savivaldybių asociacija, su kuria buvo derinta keičiama Mokinio krepšelio lėšų apskaičiavimo ir paskirstymo metodika. Tiek dėl praėjusių, tiek dėl šių metų asociacija nepateikė jokių pastabų dėl įtrauktų lėšų neformaliajam vaikų švietimui finansuoti. Juo labiau, kad pinigų, net ir sumažėjus mokinių skaičiui, jos gavo daugiau.

Vien per praėjusius mokslo metus savivaldybėse bendrojo ugdymo mokinių sumažėjo virš 9 000, priešmokyklinio ugdymo mokinių padidėjo virš 1400, o ikimokyklinio ugdymo mokinių padidėjo apie 900 mokinių. Iš viso šalyje bendrojo ugdymo įstaigose sumažėjo virš 7000 mokinių. Būtent dėl to dauguma savivaldybių 2016 metais būtų gavusios mažesnes valstybės dotacijas ugdymui negu 2015 m., tačiau dėl papildomų lėšų mokytojų algoms savivaldybes pasiekia didesnės sumos.
Taigi, mokinių sumažėjo, klasės neužpildytos, mokytojų krūviai mažėja, o savivaldybės gauna papildomų lėšų pedagogų atlyginimams didinti.

Kam šiandien yra naudinga ir kas kuria švietimo sistemos kiršinimo scenarijų? Aš atsakymą turiu. Pamąstykite ir kiekvienas sau suraskite atsakymą. Aš tikiu Lietuvos žmonėmis ir žinau, kad jie skiria grūdus nuo pelų. O anie iki rinkimų patys save demaskuos.