Akivaizdžiai auga ir užsienio investuotojų pasitikėjimas Lietuvos ekonomika. Praėjusių metų pabaigoje pasiektą investicijų rekordą nustelbia šiais metais išaugę rodikliai. Užsienio investuotojus vienijančios asociacijos „Investors' Forum“ duomenimis, skaičiuojamo investuotojų pasitikėjimo indekso vertė pirmąjį ketvirtį padidėjo 0,038 punkto iki 1,227 balo iš 2 galimų.
Didžiausių investuotojų Lietuvoje lūkesčius labiausiai skatina puikūs įmonių veiklos rodikliai. Iš apklaustų 62 Lietuvoje veikiančių užsienio kapitalo įmonių, net 98 proc. įmonių vadovų tikisi, kad augs ne tik jų įmonių pelningumas, bet ir paklausa produkcijai, paslaugoms. Lietuvoje įkurtos įmonės ne tik neketina mažinti eksporto apimčių, bet ir beveik kas antras (45 proc.) investuotojas planuoja didinti darbuotojų skaičių. Pagrindiniai Lietuvos konkurenciniai svertai yra puikiai išvystyta infrastruktūra ir nedideli darbo jėgos kaštai.
Tai, kad vis labiau Lietuvos investicine aplinka pasitiki užsienio investuotojai reiškia didesnes investicijas, o tai savo ruožtu byloja apie didesnį darbo vietų skaičių, augančius atlyginimus dirbantiesiems ir pilnėjantį valstybės biudžetą. Lietuvoje daugiausia yra investavę Švedijos, Nyderlandų, Vokietijos, Norvegijos, Lenkijos, Estijos investuotojai.
Kaip žinia, kryptinga Vyriausybės politika ambicingai siekia priimti socialinį modelį. Verslo įsitikinimu, priėmus šį modelį būtų sudarytos galimybės sukurti dar daugiau darbo vietų. Lietuvos verslininkams antrina ir užsienio investuotojai, kritikuojantys rinkos sąlygų nebeatitinkantį Darbo kodeksą. Esu įsitikinęs, jog strategiškai svarbių reformų – socialinio modelio priėmimas neabejotinai dar labiau padidins investuotojų pasitikėjimą Lietuvos ekonomika.
Per praėjusius metus į Lietuvą pritraukti 24 tiesioginių užsienio investicijų projektai. Iš jų dešimt projektų bus įgyvendinami regionuose. Užsienio investuotojų sumanymams įgyvendinti reikės darbuotojų, tad bus sukurta daugiau kaip 2 tūkst. naujų darbo vietų.
Negalime nepastebėti, jog Lietuvos regionuose vyksta ryškus investicijų į gamybą proveržis. Nors pagal sukuriamas darbo vietas regionai nuo didžiųjų miestų atsilieka, tačiau praėjusiais metais beveik visos naujos gamybos įmonės buvo įsteigtos būtent regionuose.
Puikus pavyzdys – bendrovė „Vilkyškių pieninė“, Tauragės rajone ketinanti statyti naują gamybos liniją. Čia bus perdirbamos pieno išrūgos, kurių didžioji dalis bus eksportuojama į užsienio rinkas. Bendra įmonės investicijų suma sieks 26 mln. eurų. Tauragėje turėtų atsirasti 96 naujos darbo vietos. Be to, bendrovė taip pat pirks paslaugas iš statybos, skalbimo, apsaugos ir IT aptarnavimo sferose veikiančių įmonių. Sėkmingai įgyvendinus projektą, valstybės ir savivaldybės biudžetas sulauks 986 tūkst. eurų papildomų pajamų kasmet, o BVP turėtų augti 60 mln. eurų per metus.
Per pastaruosius 2013–2015 metus Vilniaus apskrityje investuota 9,2 mlrd. eurų arba 71,8 proc. visų šalies tiesioginių užsienio investicijų, Kauno apskrityje – 1,5 mlrd. eurų arba 11,6 proc., Klaipėdos apskrityje – 1 mlrd. eurų arba 7,8 proc., Panevėžio apskrityje – 294,4 mln. eurų arba 2,3 proc.
Džiaugiuosi, jog mano kuruojamame Šiaulių regione taip pat aktyviai siekiama pagyvinti regiono aplinką, pritraukti užsienio investicijų. Šiaulių pramoniniame parke (ŠPP) jau išnuomoti visi žemės sklypai, o vietos verslininkai telkia pajėgas, kad pritrauktų užsienio kapitalo. ŠPP sudomino Švedijos, Nyderlandų, Farerų salų, Ukrainos ir Lietuvos investuotojus. Pagaliau pavyko pritraukti investuotoją ir į Šiaulių laisvąją ekonominę zoną (LEZ). Administratoriaus konkursą laimėjo nekilnojamojo turto bendrovės „Eika“ atstovų įkurtos įmonės „Bendras verslas“ ir Kėdainių LEZ administruojančios įmonės „Progresyvūs verslo sprendimai“ konsorciumas.
Vienas mano didžiausių siekių – padėti Saulės miestui susigrąžinti Lietuvos pramonės centro vardą. Pavyko užmegzti pažintį su Taivano ambasadoriumi Gary K.Y. Ko. Ambasadorius susipažino su Šiaulių miesto investicine aplinka, su galimybėmis verslui kurtis Pramoniniame parke ir Laisvojoje ekonominėje zonoje, su Šiaulių oro uosto galimybės. Artimiausiu metu Šiauliuose tikimasi investicijų iš Azijos. Įsitvirtinti Baltijos šalyse norėtų ir puikiai žinomos Taivano kompanijos „Asus“, „Acer“ bei „HTC“.
Į Lietuvą vis dar plaukia ir Europos Sąjungos (ES) lėšos. Praėjusiais metais į mūsų šalį investuota 1,6 mlrd. eurų ES lėšų. Per 2016 metus planuojama investuoti 1,281 mlrd. eurų ES fondų lėšų.
Vyriausybė nuosekliai gerina sąlygas verslą kurti Lietuvoje. Seime priimta 15 įstatymų pakeitimų, kuriais supaprastinta licencijų verslui išdavimo tvarka, užtikrinama lengvesnė pradžia, supaprastinti reikalavimai. Lietuviai itin skatinami ieškoti naujų verslo rinkų ir verslo partnerių ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje.
Pagal ES struktūrinių fondų priemonę „Naujos galimybės LT“ labai mažos, mažos ir vidutinės įmonės skatinamos aktyviai ieškoti rinkų, partnerių, dalyvauti užsienyje vykstančiose parodose. Lietuvos verslo atstovams Vyriausybė suteikia sąlygas parodose pristatyti savo produkciją ar paslaugas. Kadangi dalyvavimas tokio pobūdžio renginiuose brangus, Vyriausybė rado būdų, kaip kompensuoti mažų verslo įmonių patiriamas išlaidas.
Verslo sąlygų Lietuvoje palengvinimui Vyriausybė yra padariusi pakeitimų ir statybos sektoriuje. Supaprastintos statybą leidžiančių dokumentų išdavimo procedūros, sutrumpintas laikas statybos leidimams gauti. Įstatymo pakeitimai padaryti ir turizmo srityje. Po pakeitimų sustiprinta turistų apsauga, jei kelionių organizatorius tampa nemokus ar bankrutuoja. Keliami griežtesni reikalavimai kelionių organizavimo veiklai.
Didžiulių Vyriausybės pastangų dėka Lietuvos pramonės įmonės pagaliau atsitiesia nuo netekčių dėl Rusijos embargo. Eksportą į Rusiją sėkmingai pavyko pakeisti prekybos ryšiais ne tik su ES šalimis, bet ir su trečiosiomis valstybėmis. Praėjusiais metais gauti leidimai eksportuoti produkciją į Jungtines Amerikos valstijas, Braziliją, Argentiną, Tunisą, Honkongą, Bosniją ir Hercegoviną, Ukrainą, Egiptą, Čilę, Kosovą, Juodkalniją. Jau pasirašyti protokolai su Kinija, derinama su Maroku, Kosta Rika. Tuo apsiriboti neketinama. Vyriausybė išskyrė prioritetines Lietuvos eksporto rinkas, į kurias planuojama sutelkti valstybės skatinimo priemones. Derinimai vyksta su Izraeliu, Švedija, Vokietija, Norvegija, Jungtine Karalyste, Japonija, Prancūzija.
Turbūt neabejojate, jog užsienio investuotojai, prieš nuspręsdami pradėti verslą svetimoje šalyje, atlieka ne vieną išsamų tyrimą, analizę, eilę skaičiavimų. Tai, kad vis daugiau užsienio investuotojų atranda ir įvertina Lietuvą, jos ekonomines galimybes, liudija apie stiprėjančią, ekonomiškai tvirtėjančią ir perspektyvią Lietuvą. O gal manote kitaip?