2016 m. sausio 1 dieną miestas iš viso buvo skolingas 383,1 milijonus eurų. Skola vadinu viską – ir įsiskolinimus bankams, ir savivaldybės įmonėms, ir kitoms įmonėms. Prognozuojame, kad po metų, 2017 metų sausio 1 dieną skola bus 26,9 milijonais eurų mažesnė ir sudarys 356,2 milijonų.
Daug kam kyla natūralus klausimas: kaip skola gali mažėti, jei 2016-aisiais Vilnius planuoja deficitinį, paprastai tariant, – minusinį biudžetą. Ir iš tiesų, per šiuos metus planuojama skolintis investiciniams Europos Sąjungos lėšomis finansuojamiems projektams įgyvendinti – 24,6 milijonais eurų. Priežastis labai paprasta: per šiuos metus planuojama grąžinti net 115 milijonų eurų skolų (įskaitant apie 10 milijonų palūkanų), o pasiskolinti naujai – „tik“ 24,6 milijonus, kurie ir užpildys skirtumą tarp miesto pajamų, dotacijų bei išlaidų.
Taigi, 2016-ieji bus metai, kuriais didžioji, visa apimanti Vilniaus skola ne tik nustos augti, bet ir mažės. Miesto išsivadavimas iš skolos bus ilgas ir lėtas procesas, tačiau atsakingas biudžeto planavimas šiemet leis ne tik grąžinti ilgus metus kauptus įsiskolinimus, bet ir kasdien daryti Vilnių gražesnį, patogesnį bei saugesnį.
Kaip visa ši situacija atrodytų ne miesto, bet vieno iš jo gyventojų biudžete?
Tarkime, Petrui sugedo automobilis. Kadangi jis neturėjo santaupų, pasiskolino 100 eurų iš draugo automobilio remontui. Taigi, sausio 31 d., prieš gaudamas atlyginimą, jis buvo skolingas 100 eurų. Vasario 1 dieną jis gavo 600 eurų atlyginimą ir grąžino skolą. Mėnesio pabaigoje jam pritrūko pinigų maistui, tad iš draugo vėl pasiskolino 30 eurų. Taigi, Petro skola per mėnesį sumažėjo 70 eurų (nuo 100 iki 30), nors jo mėnesio biudžetas buvo „minusinis“ – uždirbo 600 eurų, o išleido 630, įskaitant 100 eurų skolos grąžinimą.