Šįkart norėčiau atkreipti dėmesį į praėjusių metų pabaigoje Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos paskelbtą 2016 metų bendruomeninės veiklos stiprinimo projektų finansavimo atrankos konkursą.
Kaip informuojama, bendruomenių veiklai bus skiriama 2,6 mln. EUR, o konkurso būdu bus tiesiogiai finansuojami bendruomeninių organizacijų veiklos projektai. Atrodytų, bendruomenės galėtų džiaugtis, bet vietoj to jos reiškia susirūpinimą. Lietuvos vietos bendruomenių organizacijų sąjunga jau kreipėsi į šalies Prezidentę, Seimo Pirmininkę, Ministrą Pirmininką išsakydama savo nepasitenkinimą. Tad kas gi atsitiko?
Priežasčių – ne viena. Svarbiausia būtų ta, kad Ministrės pasirašyto įsakymo pagrindu įtvirtinamas naujas finansavimo modelis nebuvo tinkamai aptartas ir derinamas su bendruomenėmis, nors tai buvo žadėta 2015 m. gruodžio mėnesį Seime vykusiame pasitarime. Jau tuomet buvo reiškiama abejonių, kad skubos tvarka rengiama finansavimo tvarka neatitiks bendruomenių lūkesčių. Kadangi į tai nebuvo atsižvelgta laiku, dabar yra daug nepatenkintų.
Atkreipkime dėmesį, kad konkursas paskelbtas prieš pat Naujuosius metus, o projektų paraiškų galutinis priėmimo terminas nurodytas 2016 m. sausio 29 d. Trumpas paraiškų priėmimo terminas riboja bendruomenių galimybes jas pateikti parengtas kvalifikuotai ir laiku, o teikti skubotai – tai laiko ir įdėto darbo švaistymas.
Bendruomenės suvokia, kad joms teoriškai lyg ir suteikta galimybė, tačiau praktiškai ši galimybė mažinama, o tai, be abejo, nėra gerai. Taip ir norisi paklausti, o gal kaip tik to Socialinės apsaugos ir darbo ministerija siekia? Kuo mažiau bendruomenių dalyvaus šiame finansavimo etape, kuo mažiau jų suspės pateikti paraiškas laiku, tuo lengviau bus dirbti vertinimo komisijai. Tik man atrodo, kad toks darbas neduos laukiamų rezultatų.
Abejonių kelia ir reikalavimas, kad bendruomenė paraiškos teikimo dieną būtų vykdžiusi veiklą ne trumpiau kaip vienerius metus. O kam būtų blogai, jei jauna susikūrusi bendruomenė iškart imtųsi rimto projekto? Juk būna reikalų ir veiklų, kurias svarbu atlikti čia ir dabar, negaištant. Per tuos metus, kol bendruomenės lauks kito projektų konkurso, žiūrėk, jų pasodintas medelis jau kiek užaugtų. Kodėl reikia stabdyti iniciatyvas ir laukti?
Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos vienašališkas sprendimas pakeisti finansavimo modelį privertė susirūpinti ne tik bendruomenių vadovus. Kiekvienas bent kiek aktyvesnis bendruomenės narys svarsto ir lygina buvusią ir dabar paskelbtą finansavimo tvarką. Svarstyklės krypsta naujosios tvarkos nenaudai.
Trumpai priminsiu, kaip buvo finansuojamos bendruomenės anksčiau.
Socialinės apsaugos ir darbo ministerija buvo parengusi ir patvirtinusi tvarką, kurios pagrindu lėšos bendruomenių veiklai buvo skirstomos kiekvienai savivaldybei. Paskirstymas buvo atliekamas pagal Valstybinės mokesčių inspekcijos pateiktus duomenis apie dirbančių ir mokančių gyventojų pajamų mokestį žmonių skaičių savivaldybėse. Tokia tvarka leido rezultatyviai vykdyti veiklą ne tik didelėms, bet ir mažoms bendruomenėms, tuo užtikrindama platesnį jų dalyvavimą ir didesnį suinteresuotumą. Svarbu paminėti, kad šias lėšas gaudavo bendruomenės visose savivaldybėse, t. y., buvo užtikrintas tolygus paskirstymas visoje šalyje. Nors buvusioji tvarka nebuvo tobula, turėjo taisytinų vietų, pasitaikė neskaidrumo apraiškų, tačiau iš esmės ji tenkino bendruomenes, ją vykdant buvo pasiekta gražių rezultatų.
Šiais metais bus įgyvendinamas naujas bendruomeninės veiklos finansavimo modelis. Nors ministrė teigia, kad nauja tvarka bus naudingesnė pačioms bendruomenėms, nes nebeliks tarpininkų, tačiau aš tuo labai abejoju. Ministerijos sukurta komisija yra tas pats, tik dar tolimesnis tarpininkas.
Bendruomenės taip pat pagrįstai reiškia susirūpinimą dėl jų vykdomų projektų atrankos. Iki šiol pasiūlytą projektą vertindavo vietos bendruomenių tarybos (VBT), geriausiai žinančios konkrečios vietovės bendruomenių poreikius, jų aplinką. Jos buvo sudaromos iš pavienių vietos bendruomenės narių, seniūnaičių, šioje teritorijoje veikiančių bendruomeninių organizacijų, religinių bendruomenių atstovų, nevyriausybinių organizacijų, valstybės ir savivaldybės institucijų atstovų. Dabar šį vertinimą atliks Vilniuje esanti komisija.
Įdomu ar jai atrodys pakankamai svarbūs mažos bendruomenės pasiūlyti projektai?
Ir nors ministrė pripažįsta, kad bendruomeninės organizacijos geriausiai žino vietos žmonių poreikius, tačiau įsakymu patvirtinta projektų vertinimo komisija sudaryta tik iš Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos darbuotojų. Kažin pagal kokius kriterijus projektų atrankos komisijos 5 nariai nustatys labai ar nelabai aktualus projektas konkrečios vietovės bendruomenei. Bendruomenėms taip pat rūpi, kokius ekspertus ši komisija pasitelks jai patarti, kas pasiūlys tuos ekspertus ir kokia bus jų kompetencija. Ar neatsitiks taip, kad daugiau konkurso laimėtojų bus tose vietovėse, kur rinkėjai palankesni tam tikrai partijai? Juk rinkimai jau čia pat. Matyt, neatsitiktinai ir konkurso vykdymo laikotarpis trumpas – vieneri metai.
Manau, ateityje būtų tikslinga į vertinimo komisiją įtraukti asmenis, žinančius bendruomenės veiklos specifiką, galbūt iš bendruomenių, savivaldybių ar seniūnaičių asociacijų. Jų patirtis ir žinios čia kaip tik praverstų.
Vertinant projektus būtų tikslinga atsižvelgti į bendruomenės narių skaičių bei į tai, kiek savanorių ar kitų dalyvių planuojama įtraukti į vykdomą veiklą, kokia šio projekto išliekamoji vertė. Jei projekto rezultatas trumpalaikis, vienadienis, ar verta dėl to stengtis?
Reikėtų dar paminėti, kad projektų finansavimui skirtos lėšos atiteks tiek kaimo, tiek miesto bendruomenėms, nors pastarųjų yra kur kas mažiau. Be to, kaimo bendruomenių verslumui skatinti bus skiriama lėšų ir iš kitų šaltinių (programa „Leader“ ir kt.). Gal vertėjo ir apie tai pagalvoti rengiant šį finansavimo modelį?
Sutikite, kad aptariamos finansavimo programos tikslas yra skatinti vietos bendruomenių savivaldą ir savarankiškumą, tenkinti jų viešuosius poreikius, bei didinti bendruomenės narių atsakomybę už jų sprendžiamus klausimus. Ar šiuo metu patvirtintas finansavimo modelis tikrai atitiks šiuos tikslus? Manau, kad ne. Jei norime, kad bendruomenės būtų stiprios, jų nariai aktyvūs ir pilietiški, turime to siekti apgalvotai, nuosekliai, mokydamiesi iš klaidų.
Reikia tikėtis, kad Socialinės apsaugos ir darbo ministerija padarys reikiamas išvadas ir kitąmet parengs naują finansavimo programą neskubant, įsiklausant bendruomenių pasiūlymų bei pastabų. Svarbiausia, kad programa būtų aiški, suprantama ir motyvuojanti – tik tokia bus bendruomenių laukiama.