Atsakymas – paprastas: tol, kol kratysimės atsakomybės nei nesiimsime spręsti šių bėdų patys.

Šiandien niekas nebesiginčija su niūria statistika: Lietuva yra trečia pagal alkoholio suvartojimą šalis pasaulyje, nusileidžianti tik Baltarusijai ir Moldovai; nepaneigiama ir tai, kad apie pusė žūčių gaisruose ir autoavarijose yra nulemtos alkoholio, o 5-10 tūkst. žmonių yra pasiekę alkoholio psichozės stadiją, tačiau nesigydo ir kelia grėsmę. Visi buvome sukrėsti Dembavos, Kražių, o dabar – ir Kėdainių tragedijų, kurias didele dalimi lėmė būtent svaigalai bei iš to kylanti socialinė atskirtis. Deja, net ir pralieto kraujo nepakako tam, kad mūsų valstybėje ar pasyviai įvykius stebinti vyriausybė imtųsi ryžtingų veiksmų.

Todėl Alytaus rajono savivaldybė jaučia pareigą parodyti iniciatyvą bei stoti į kovą su tauta naikinančia yda.

Visų pirma, turime iš esmės keisti požiūrį į problemą. Tai – ne vien asmeninė girtaujančių, smurtaujančių asmenų ar jų šeimų, bet visos bendruomenės neganda. Atsakomybė negali apsiriboti teiginiu „atlikau savo formalią pareigą ir išėjau, visa kita – ne mano bėdos“.

Todėl ir sprendimo raktas slypi vieningame mokyklų, bendruomenių, seniūnaičių, socialinių darbuotojų, savivaldybės, policijos darbe – turime užtikrinti, kad šios įstaigos geriau keistųsi informacija, įspėtų apie augančias rizikas, nepaliktų nuošalyje šeimos narių. Jau žengėme pirmus žingsnius: subūrėme atsakingų institucijų atstovus ir sutarėme, kad nuolatos rengsime koordinacinius pasitarimus. Be to, spręsime žmogiškųjų resursų paskirstymo klausimą: ten, kur yra daug socialinės rizikos šeimų, bus didinamas socialinių darbuotojų skaičius.

Antra, privalome suvokti, kad, būdami tinkamai pasirengę, galime užkirsti kelią tragedijai. Todėl darbui su socialinės rizikos šeimomis Alytaus rajono seniūnijose kuriame mobilias specialistų grupes, kurios visą parą, įskaitant savaitgalius bei švenčių dienas, būtų pasirengusios reaguoti į smurtą, girtuokliavimą, vaikų nepriežiūrą. Šios specialistų grupės, kurias sudarytų seniūnai, mokytojai, gaisrininkai, savivaldybės vadovai ir darbuotojai, butų pasiekiamos specialiu telefono numeriu. Jų tikslas – ne tik reaguoti į gyventojų pranešimus, bet ir vykdyti prevencinį darbą.

Trečia, norėdami ilgalaikio sprendimo, turime sugrįžti prie socialinės paramos teikimo problemų. Ne paslaptis, kad pašalpų ir kitokių socialinių išmokų dienos sutampa su didžiausiomis girtuoklystėmis ir smurtu. Deja, pinigai nepasiekia vaikų ir kitų šeimos narių, kurių išlaikymui ir yra skirti.

Todėl griežtinsime socialinės paramos teikimą, didelę dalį nukreipdami į pagalbą ne pinigais, o būtinaisiais maisto produktais. Taip pat kontroliuosime, įtraukdami visas minėtas įstaigas, kad produktai būtų tinkamai panaudojami. Kartu vykdysime patikras – ne tik dieną, bet ir vakare, įtraukdami ir mobilias grupes – kad užkirstume kelią pinigų švaistymui, taip pat nelegaliai alkoholio gamybai.

Kadangi seniūnai turi teisę tikrinti asmenų blaivumą ir surašyti administracinės teisės pažeidimo protokolą, seniūnijoms pirksime ir alkoholio matuoklius.

Tad raktų problemai spręsti yra. Tiesiog turime ryžtingai juos taikyti, ir visi: seniūnai, seniūnaičiai, bendruomenių pirmininkai, kaimynai privalome atsakingai pažiūrėti kas vyksta aplink mus. Man ne tas pat, kaip gyvena vaikai ar jų tėvai, kuriems reikia pagalbos. Jie ne tik mūsų bendruomenės – jie visos Lietuvos dalis. Būkime pilietiškais, nelikime abejingais!