Naujausia „dovana“ – buvusi Kuršėnų universalinė parduotuvė, iki šiol priklausiusi valstiečių ir žaliųjų vadui R. Karbauskiui. Jis nusprendė padovanoti ją Šiaulių rajono savivaldybei su sąlyga, kad tame pastate būtų įkurta Šiaulių rajono biblioteka.
Pastato „istorija“ jau eilę metų vis išlenda prieš rinkimus: tai pirkti siūloma, tai dovanoti... Žodžiu, daroma paprasta, pigi politinė reklama, siekiant rinkėjams įpiršti nuomonę, kad dosnus mecenatas „duoda“, balsuokite už jį, gausite tada ir jūs...
Tokią rinkimų taktiką (kai savo veiklai reklamuoti pasirenkami TV dėka žinomi asmenys, šou atstovai) naudojo jau pamiršta „tautos pažangos“, šoumenų ir A. Valinsko „partija“, kurios lyderis TV žaidimuose irgi dalijo „milijonus“, o po rinkimų visi greitai pamatė, kad milijonų nebus, o greitai neliko ir paties dalintojo bei jo „partijos“.
Tačiau sprendimas, kurį 14 balsų 2015 m. gruodžio 10 d. savivaldybės tarybos posėdyje priėmė A. Bezaro vadovaujama valstiečių, liberalų ir darbiečių koalicija, nėra kalėdinė dovana Šiaulių rajonui, nes tai yra apleistas pastatas „vaiduoklis“.
Tam, kad pastatas taptų biblioteka, reikia didžiulių investicijų. Tektų investuoti gal ir ne vieną milijoną eurų, nes reikėtų keisti pastato paskirtį, atlikti kapitalinį vidaus patalpų remontą (vidus yra supelijęs, kai kur pažeistos lubų konstrukcijos, langai neatitinka viešam pastatui keliamų reikalavimų). Prieš kelerius metus savivaldybės komisija apžiūrėjo pastatą, vadinasi, dabar jo būklė yra dar prastesnė. Kaip mini R. Karbauskis, reikia ir sienas šildyti, ir fasadą remontuoti, ir priestatą statyti, nes vietos jame bibliotekai yra per mažai.
Europinei paramai gauti 2014–2020 metams paraiškas teikti procesas jau negrįžtamai pajudėjęs ir lėšų iš ES fondų gauti bus neįmanoma.
Posėdyje prisižadėję labai greitai įrengti biblioteką valdantieji turbūt blefavo.
Straipsnyje „Šiaulių krašte“, paskelbtame prieš savivaldybės tarybos posėdį, R. Karbauskis, žinodamas, kad opozicija jo siūlymui nepritars, kitą nuomonę pavadino „politiniu spektakliu“. Tačiau demokratinėje valstybėje diskusija, dialogas ir kita nuomonė yra normalus bei privalomas dalykas, ypač politikoje, nebent esi Rytų kaimynių politinių diktatūrų šalininkas.
O kita nuomonė, išsakyta opozicijos, yra tokia, kad, visų pirma, reikia Kuršėnuose sutvarkyti savivaldybei priklausantį pastatą „vaiduoklį“ Vilniaus g. 3, darkantį miesto centro vaizdą, tai yra buvusį „Telekomo“ pastatą. Į jį praėjusios kadencijos vadovai meras A. Gaubas ir administracijos direktorius K. Lukšas ir norėjo perkelti rajono biblioteką bei antisanitarinėse sąlygose esantį Šiaulių rajono savivaldybės archyvą, kuris glaudžiasi Šiauliuose, Purienų g. 48 rūsyje.
Buvo pradėti projektavimo darbai, pagal juos buvo numatyta įrengti privažiavimą iš L. Ivinskio gatvės ir stovėjimo aikštelę, sutvarkyti aplinką miesto centre. Pačiam „Telekomo“ pastatui norėta pristatyti dar vieną aukštą ir jame įrengti bibliotekos skaityklas su vitrininiais langais, atveriančiais panoramą į Ventą ir miestą. Šis pastatas būtų tapęs dar vienu miesto centro architektūriniu akcentu, jame būtų tilpusi biblioteka su fondais ir savivaldybės archyvas.
Tačiau projektą sužlugdė tuometiniai koalicijos partneriai valstiečiai.
Ir nereikia gyventojams aiškinti, kad socialdemokratai yra nusiteikę prieš kultūrą, prieš bibliotekos įkūrimą. Vyriausybė, vadovaujama LSDP Pirmininko Algirdo Butkevičiaus, kultūros darbuotojams, kaip ir buvo žadėjusi, pakėlė algas. Ar tai nėra rūpinimasis kultūros žmonėmis?
Mes turime savo nuomonę bibliotekos Kuršėnuose klausimu. Visų pirma reikia sutvarkyti savo turtą, o jau tada galvoti apie dovanas... Be to, dėl svarbių klausimų, kurie reikalauja didelių išlaidų (jau dabar prisiėmėme mokėti mokesčius už valstybinę žemę po pastatu, nekilnojamo turto mokestį taip pat), reikia surengti diskusijas. Nes vienašališki ir skuboti sprendimai gali neatitikti visuomenės intereso.
Niekas neabejotų R. Karbauskio kaip mecenato gerais norais, jei jo nepalygintume su G. Sorosu ar kitais pasaulyje garsiais mecenatais. Jie nėra politikai, jie nevadovauja politinėms partijoms, jų mecenavimas nėra politinė savireklama.
Taigi tylėti, matant šitą politinį spektaklį artėjančių Seimo rinkimų fone, negalima.