Budrumui ir kitoms antiteroristinėms reikmėms politikai sako skirsią daugiau pinigų. Pinigai gerai. Jie dar niekam nepakenkė. Bet kai Europoje poškėdavo šūviai, sproginėdavo trotilas ir kitos pavojingos medžiagos, Lietuvoje budrumas mažėjo.
Kaip Gediminas Grina reorganizavo VSD
Budrumo menkimą galima būtų didžiąja dalimi sieti su VSD reorganizacija, vykdyta prieš kelis metus. Reorganizacija iš esmės koregavo ir kadrų elgseną, ir VSD funkcijas.
Buvo imtasi priemonių pareigūnų elgesiui kontroliuoti. Slaptu direktoriaus įsakymu buvo apriboti pareigūnų kontaktai, susitikimai su VRM darbuotojais, su prokurorais, teisėjais, verslininkais, politikais ir būsimaisiais politikais (kaip atspėti, kas bus politiku?), žurnalistais, su buvusiais VSD darbuotojais ir pan. Pareigūnas, atsitiktinai ar neatsitiktinai sutikęs ir pabendravęs su minėtų kategorijų žmonėmis, turėjo raštu informuoti direktorių apie tą susitikimą. Buvo draudžiama kalbėti apie Departamentą.
Reorganizacija išėjo Departamentui į naudą, nes sumažėjo darbų, bet nesumažėjo biudžetas.
Kadangi tos VSD funkcijos niekam nebuvo perduotos, tai Lietuvoje tų darbų niekas ir nebedarė. Buvo pašnekama, kad Lietuvoje terorizmo grėsmė žemesnė už žemą. Tad neapsimoka į kovą su terorizmu, kurio nėra, mesti kaip į balą pinigus, kurių visiems trūksta. Terorizmo grėsmių žvalgyba pasidarė nereikalinga, nes buvo manoma, kad nėra į ką žvalgytis.
Tai nereiškia, kad Lietuvoje nebeliko jokio antiteroristinio darbo. Liko rinktinė „Aras“. Bet „Aras“ – ne žvalgybos institucija.
Jau šiomis dienomis G. Grina per TV pasakė, kad kovos su terorizmu valdyba buvo panaikinta todėl, kad Valstybė neskyrė šiai kovai pinigų. Čia G. Grina netikslus. Valstybė (Seimas) Departamentui skiria biudžetą, o VSD direktorius pats žiūri, kiek kokiai valdybai duoti. Taigi ne Valstybė, o pats direktorius nebeskyrė valdybai pinigų ir ją panaikino. Tiksliau sakant, pirma panaikino, o tada ir pinigų skirti nebereikėjo. Tokia ekonomika ir ekonomija.
Yra ir kitas G. Grinos paaiškinimas. Girdi, kovos su terorizmu valdyba buvo likviduota, nes VSD nevykdo ikiteisminio tyrimo, be kurio neišeina kovoti su terorizmu. Bet ir čia ne visai taip – žvalgybai ikiteisminis tyrimas nebūtinas.
Kita vertus, jei kadrų kvalifikacija žemoka, reikia ją aukštinti, kelti. Juk ir mūsų kariuomenės kvalifikacija / profesionalumas nuolat keliamas. Kariuomenė dėl nepakankamos kvalifikacijos nelikviduojama.
Bet tiek G. Grinos, tiek A. Anušausko ar dar kieno nors bandymai pateisinti panaikinimą visiškai subliūkšta prieš vieną argumentą – tai yra prieš Lietuvos nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 20 str., kuriame sakoma: „Valstybės saugumo departamentas koordinuoja Lietuvos Respublikos institucijų kovą su terorizmu“. Panaikinant tą kovos su terorizmu valdybą, buvo grubiai pažeistas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Buvo atsisakyta vykdyti įstatymu paskirtą funkciją – koordinuoti institucijų kovą su terorizmu.
Ko gero, NSGK ir jos pirmininkas A. Anušauskas suprato, kad tas nėra labai gerai. Tad buvo siūlymų bent kai kuriuos VSD kovos su terorizmu darbus perduoti Vyriausybei ar Vidaus reikalų ministerijai, ar policijai. Tačiau niekas tų darbų nenorėjo.
Beje, policija tarsi buvo žadėjusi perimti, bet prašiusi, kad VSD perduotų ir pinigus tiems darbams atlikti. VSD pinigų atiduoti nenorėjo, nes pinigai visiems praverčia. Taip viskas ir liko ir prisimiršo.
Prisimiršimas tęsėsi tol, kol driokstelėjo Paryžius. Driokstelėjo taip, kad mažai nepasirodė. Ir mūsų policininkai su trofėjiniais kalašnikovais išskubėjo į gatves, o politikai išskubėjo į TV pranešti tautai, kad nesame pakankamai pasiruošę atremti teroristines grėsmes. Ačiū Dievui, kad Briuselis ne Lietuvoje, tad atremti kol kas nieko neteko.
Bet pirma negu driokstelėjo Paryžius VSD generaliniu direktoriumi buvo paskirtas Darius Jauniškis.
Dariaus Jauniškio pertvarka
Pasibaigus G. Grinos kadencijai, prezidentė jo nebepaprašė tęsti pradėtų darbų. Ir jis su visa komanda (pavaduotojais ir kai kurių valdybų viršininkais), kurią buvo pasikvietęs į VSD, išėjo. Reorganizacija baigėsi.
Seimo NSGK pasitarime, vykusiame spalio pradžioje, VSD generalinis direktorius pasakė darysiąs VSD pertvarką. Be kita ko, bus atkurta kovos su terorizmu valdyba. VSD vėl imsis žvalgybinio ir koordinacinio darbo šioje srityje.
Seimo NSGK šią žinią sutiko ramiai. Jeigu direktorius nori, tegul atkuria, anokia čia bėda. Nebuvo bėdos panaikinti, nebus bėdos ir atkurti. Tuo labiau kad generalinis direktorius, atrodo, net pinigų atkūrimui nepaprašė. Tiesa, NSGK vadovas Artūras Paulauskas pastebėjo, jog pinigų tam atkūrimui reiktų skirti.
Kodėl D. Jauniškis ėmėsi to darbo dar prieš Paryžiaus įvykius, kol palyginti dar viskas buvo ramu? Gal todėl, kad jis yra uostęs ne tik kanceliarijos popierius, bet ir parako. O gal todėl, kad skaito Lietuvos įstatymus ir žino, kokią pareigą įstatymai užkrauna jo vadovaujamam departamentui ir nuo pareigų nebėga.
Iškart po Paryžiaus įvykių VSD generalinis direktorius, remdamasis Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo 20-uoju straipsniu, sušaukė suinteresuotų tarnybų koordinacinį pasitarimą. Tada politikai pasakė: gerai, kad valdyba atkuriama.
Bet atkūrimas nėra taip elementariai padaromas, kaip gali pasirodyti iš pirmo žvilgsnio. Tam reikia patyrusių pareigūnų. Kai kurie anksčiau dirbę šioje valdyboje departamentą paliko. Kiti dirbo kitose srityse, tad nuo terorizmo problemų nutolo. Reikia atkurti ar surasti naujus informacijos šaltinius, nes buvę tikrai ne visi išliko.
Reikia atkurti ryšius su užsienio partneriais, nes buvę smarkokai nusilpo ar visai nutrūko. Sumažėjo ir užsienio partnerių pasitikėjimas departamentu kaip patikima tarnyba. Buvusios duomenų bazės moraliai ir fiziškai senstelėjo. Taigi atkūrimas reikalauja nemažai pastangų ir laiko. Pagrįstai galime galvoti, kad panaikinant šią valdybą buvo padaryta žala Valstybei.
Dvi neesminės detalės
Smalsiam skaitytojui tikriausiai taip ir neaišku, kokios tikrosios priežastys, dėl kurių buvo ryžtasi panaikinti kovos su terorizmu valdybą. Neaišku, vardan ko institucijoje, atsakingoje už valstybės saugumą, buvo pažeistas Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymas. Kodėl tam pažeidimui buvo pritarta (arba bent jau kategoriškai neprieštarauta) Seimo NSG komitete, kurio jau pačiame pavadinime yra žodžiai „nacionalinis saugumas“?
Ar tai tik diletantizmas, atsakomybės stoka, o gal paprasčiausias noras atsikratyti nemalonių darbų? O gal kas nors labai gudraus, ko net teroristai nesuvokia, todėl ir nekiša nosies į mūsų šalį (pabelskim triskart į medį)? Gal kada nors tai paaiškės, o gal ir ne.
Bet galime pastebėti vieną galimai neesminę detalę. Panaikinus VSD kovos su terorizmu valdybą, buvo panaikinta būtent ta valdyba, kuri tyrė (ir faktiškai ištyrė) savanorio Juro Abromavičiaus susprogdinimo aplinkybes ir nustatė tą galimai padariusius asmenis (šiuo rezonansiniu nusikaltimu domėjosi Seimas. Beje, Seime buvo įvardinti kai kurie šio nusikaltimo politiniai motyvai).
Koks netikėtas sutapimas! Netrukus po valdybos panaikinimo Departamente nebeliko nei vieno pareigūno, dalyvavusio minėtame tyrime. Ir dar viena detalė. Direktorius G. Grina atėjo / buvo paskirtas į VSD iš KAM antrojo departamento.
Koks netikėtas sutapimas! Vienas iš įtariamųjų toje susprogdinimo byloje taipogi buvo iš antrojo departamento (įtariamųjų buvo trys. Vienas vėliau, gamindamas naują sprogmenį, žuvo).
Pasidairę po užkulsius galbūt pastebėtume ir dar bent vieną nereikšmingą detalę ir kokį nors netikėtą sutapimą. Bet užkulisiai mūsų nedomina.
Pagaliau visa tai nebeturi nei reikšmės, nei prasmės. Prie tos bylos ir tų įtariamųjų niekas nebegrįš. Nebėra kam grįžti.
O štai prie terorizmo visada galime grįžti. Ką ir darome su užsidegimu, su papildomu finansavimu saugumui bei sienos apsaugai. Lietuvos gyventojai jau surinko kelis tūkstančius eurų, kad būtų nupirktos neperšaunamos liemenės „Aro“. vyrams. Jei surinks daugiau, nupirks naujus automatus policijai.
Terorizmui mes sakome tvirtą NE! No pasaran!
