O tai yra mažiau kaip pusė minimalaus kiekio, būtino terminalo veiklai užtikrinti, (penkerius metus šis kiekis turi būti ne mažesnis kaip 540 milijonų kubų). „LitGas“ prognozuoja – jei Suskystintų gamtinių dujų (toliau SGD) terminalo dujos kitąmet bus realizuojamos pagal dabartinį paskirtojo tiekimo modelį, vidutinė jų įsigijimo kaina energijos gamintojams gali išaugti maždaug 50 procentų. Įdomu, kas derėjosi dėl tokių sąlygų ir už jas atsakys?
Energetikos ministras Rokas Masiulis, kuris iki paskiriant jį ministru buvo SGD terminalo projekto vadovas, siūlo neberemti termofikacinių elektrinių (TEC) pagamintos elektros, nors ekspertai sako, kad dėl tokio sprendimo Vilniaus ir Kauno elektrinės negalės veikti ir bus uždarytos.
Vyriausybė, nekreipdama dėmesio, kad panaikinus Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (toliau VIAP) kvotas, išaugs šildymo kainos, padidės elektros importas bei dujų kaina, tam jau pritarė.
Vartotojai papildomai turės sumokėti 35,9 mln. eurų ir ne vienas šimtas darbuotojų neteks darbo.
Reikia priminti, kad šiuo metu SGD terminalo dujos beveik 3 kartus brangesnės nei galima nusipirkti iš kitų dujų tiekėjų dujų biržoje.
Pavyzdžiui, Vilniuje šilumos gamintojai privalomai šių metų rugsėjo mėnesį pirko dujas iš UAB „LitGas” už 32,82 Eur/MWh, kai tuo tarpu UAB „Lietuvos dujos” dujas pardavinėjo už 12,59 Eur/MWh (be transporto dedamosios ir SGDT saugumo dedamosios).
Kartu Energetikos ministras skubiai siūlo SGD sąnaudas paskirstyti platesniam vartotojų ratui, tai yra visiems Lietuvos dujų vartotojams, ir jas susieti su konkretaus naudotojo pajėgumais. Kuo pajėgesnis dujų vartotojas, tuo daugiau jis turėtų už tai mokėti. Tai, anot ministro R. Masiulio, pirmiausiai paveiktų šilumos kainas didmiesčiuose: Vilniuje, tikimasi, kad šilumos kainos gal net sumažės.
Priešingu atveju, Energetikos ministerijos skaičiavimais, šilumos kainos Vilniuje galėtų didėti net 25 proc. To priežastis - SGD sąnaudos bus paskirstomos mažesniam vartotojų ratui ir pirmiausiai guls ant šilumos tiekėjų ir „Lietuvos energijos”, turinčios elektros gamybos bloką Elektrėnuose, pečių.
Ministras gąsdina, kad įtakos tam turi ir kiekvienais metais mažėjantis dujų vartojimas, nors būtent jis pats asmeniškai atsakingas už klaidas, pasirenkant tokio dydžio SGD terminalą nuomai. Keista, bet man atrodo, kad ministras turėtų tik džiaugtis, kad Lietuvoje mažėja dujų naudojimas. Nes tai ir yra tikroji energetinė „NEPRIKLAUSOMYBĖ”, o ne brangiai išsinuomuota „INDEPENDENCE”.
Įstatymo projektas jau Seime ir Seimo nariai jau kelintą mėnesį lyg karštą bulvę mėto jį iš vieno komiteto į kitą. Šią savaitę Seimas turės apsispręsti, kas mokės už terminalo išlaikymą- tik didieji miestai bei dujų vartotojai ar visos Lietuvos dujų vartotojai.
Pats laikas pareikalauti politikų bei SGD terminalo projekto stūmėjų, kurie niekaip negirdėjo specialistų ir ekonomistų nuomonės, kad terminalas statomas per didelis ir per brangus, atsakomybės. Jo išlaikymo kaštai didins šilumos kainas ir užguls visus vartotojus, mažins Lietuvos pramonės konkurencingumą. Kad paprasčiau būtų suprasti, situaciją galima būtų palyginti su 5 asmenų šeima, įsigijusia savo poreikiams ne penkiavietį automobilį, net ne mikroautobusą, o prailgintą autobusą. Ir dabar kreipiasi į visus kaimynus su reikalavimu prisidėti prie jo išlaikymo.
SGD terminalo išlaikymo išlaidos dabar yra pagrindinis Energetikos ministro ir ministerijos rūpestis, o visa valstybės energetikos sistema tampa padarytų klaidų įkaitu.
Valstybiniam gigantui „Lietuvos energija” priklausančios įmonės ir jų pastovi reorganizacija yra tik bandymas maskuoti realias išlaidas ir slėpti politikų padarytas klaidas.
Tikrai nėra skaidru ir pateisinama, kai Energetikos ministerijai vadovauja asmuo, kuris buvo atsakingas už SGD terminalo projekto įgyvendinimą. Suprantama, kad ministras darys viską, kad visuomenė negautų tikros ir objektyvios informacijos, kas vyksta uždaroje Lietuvos energetikos sistemoje. Vadybos požiūriu tai – nepateisinama ir turi būti vertinama, kaip tiesioginis interesų konfliktas. Nepateisinama, tačiau Lietuvos Prezidentei tik toks ministras ir reikalingas, kuris kuo ilgiau slėptų realią situaciją bei maskuotų politinio projekto klaidas.
Tikiuosi atsiras ryžtingas, principingas ir išmintingas prokuroras, kuris pareikalaus atsakomybės už šią XXI amžiaus aferą, pridengtą „NEPRIKLAUSOMYBĖS” vardu. Atsakingi asmenys – Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė (teisinis imunitetas baigsis 2019 m.), buvęs Ministras Pirmininkas Andrius Kubilius, buvęs Energetikos ministras Arvydas Sekmokas, esamas Energetikos ministras, buvęs AB “Klaipėdos nafta” generalinis direktorius, SGD terminalo projekto vykdytojas R. Masiulis bei didelė ir brangi armija konsultantų.
Būtent tokio kandidato reikia į Generalininės prokuratūros vadovo postą ir tokį kandidatą turėtų palaikyti Seimas.