Iš pažiūros reikšmingose diskusijose dalyvauja verslo asociacijų vadovai, aukštųjų mokyklų rektoriai, elitinių mokyklų direktoriai, laisvieji komentatoriai – politologai. Kas gi atsitiko? Staiga išaiškėjo, kad Lietuvos švietimo sistemą ištiko krachas.
Supraski, turėti išsilavinimą Lietuvoje – blogai, švietimo sistema Lietuvoje – bloga, mokytojai blogi, dėstytojai prasti, auštųjų mokyklų bei kolegijų šalyje per daug. Valstybė priruošė per daug specialistų, kurie niekam nereikalingi, o paprasčiau – Lietuvoje gaminama per daug žaliavos. Taip, mielieji, šitaip apie mus kalba mūsų švietimo „elitas“ arba žmonės, kurie formuoja Lietuvos švietimo sistemą. Patys Jūs žaliava, mieli ponai.
Tačiau eilinį sykį - nieko ypatingo nenutiko. Dabar siūloma iš žmogaus atimti galimybę mokytis aukštojoje mokykloje. Grįžta sovietinė skirstymo sistema – tavo tėvai profesoriai – tu mokysies, o tavo ne, tad tu eik geležį kalti. Peršama luomų sistema.
Ar valstybė turi teisę žmogui aiškinti, kuo jis turi būti? Mano, kaip „mėgėjo švietimiečio“ nuomone, neatsitiko nieko tokio, kad būtų galima staiga paskelbti visiems „kolapsą“. Sakyčiau, atvirkščiai. Reikėtų ramiai įvertinti esamą situaciją kaip teigiamą ir pozityvią. Žmonės Lietuvoje siekia aukštojo išsilavinimo. Ko tie ponai čia triukšmauja? Geriau jaunuolis su knyga krepšyje, negu jaunuolis su beisbolo lazda rankoje.
Ir štai šauna mintis! Paprasta ir elementari – Europos Sąjungos pinigai, nauja finansinė perspektyva. Ir akivaizdu, kad šitie ponai gyvena iš to, na, niekaip nesibaigiančio švietimo sistemos keitimo ir akivaizdžiai pretenduoja į dar vieną Europos Sąjungos paramą. Galima tik bandyti spėti, jog greitu metu bus sukurta platforma, kurios įgyvendinimui greičiausiai atsiras paraiškos su prašymais įvertinti esamą švietimo sistemą nuo vaikų darželių iki aukštųjų mokyklų bei darbo rinkos, o tos paraiškos tiekėjai greičiausiai ir bus minėtų ponų vadovaujamos organizacijos.
Lyg ir teisinga būtų, jog švietimo elitas neturėtų formuoti politikos, bet jie jau tai daro trečią ar ketvirtą kartą. Tai gal jau gana? Supraskite, kad iš jūsų mokslo ir studijų reformų mums naudos nėra, tik begalinė suirutė: nuolat kintantis darbo krūvis mokytojams, nežinia, kokia mokyklų baigimo tvarka, stojimo tvarka aukštosiose mokyklose. Atsakymas aiškus - iš to ponai gyvena. Pagal scenarijų jie vėl pagamins krūvą popierių, o iš jų – krūvą pinigų, galybę televizijos eterio ir žiniasklaidos dėmesio. Daug kalbės, kaip viskas blogai. Tačiau rezultato mes – neturėsim.
Kyla mintis. O gal reikėtų susitarimo? Žinant ponų apetitą, jiems vieno ar dviejų milijonų eurų tikrai nepakaks. Galima susitarti, duodam dešimt milijonų eurų iš Europos Sąjungos pinigų ir tegul jie patys tarpusavyje išsidiskutuoja, pinigus išsidalina ir palieka švietimo sistemą ramybėje.
Nebeerzina nei mokytojų, nei mokinių, nei tėvų, nei dėstytojų, nei studentų. Mūsų šalies žmonės gali savarankiškai nuspręsti – reikia jiems aukštojo išsilavinimo, ar ne. Ko tikrai Jiems nereikia, tai tuščių elito ponų kalbų apie tai, kad jie vis kažką keičia ir niekaip negali pakeisti.
P. S. esu Lietuvos laisvės sąjungos (liberalai) narys, todėl sieksiu, kad partijos programoje būtų vienas įrašas- jokių švietimo reformų. Jeigu nepavyks, artėjančiuose Lietuvos Respublikos Seimo rinkimuose savo balsą atiduosiu tiems, kas pažadės, jog ateinančius ketverius metus, jokios reformos švietimo sistemoje – nebus.