Turiu pagrindo manyti, kad tokią nuomonę formuoja mūsų įprotis vertinti situacijas pasinaudojant senomis klišėmis. Arba tokia formuluotė yra sugalvota pačių socialdemokratų, kad labiau įtvirtintų savo premjero autoritetą. Bet ar tikrai taip yra, kaip kartais įsivaizduojame?

Pradėsiu nuo klausimo: kas atsitiko Lietuvoje, kad per naktį ar dvi vakarietiškos vertybės buvo išmestos į sąvartyną, o iš jo pradėtas vilkti ir į akis visiems pradėtas kaišioti sovietinis šlamštas? Socialdemokratų partija kelis dešimtmečius atkakliai trynė nuo savo kūno sovietinio palikimo dėmes, kalbėjo apie vakarietiškos pakraipos socialdemokratiją, tačiau per kelias dienas visos tos pastangos nuėjo perniek.

Jeigu Druskininkų savivaldybei priklausantis poilsio parkas leidžia apartamentuose nemokamai dūkti ministrams ir jiems prilygintiems asmenims, o valstybė dėl to negauna nei pajamų, nei mokesčių, tai prisiminkime, kada gi anksčiau taip yra buvę?

Premjeras sako, kad ateityje tokių dovanų (nemokamų kvietimų) Druskininkų meras nebedalys. Tegul tuos žodžius A. Butkevičius garsiai pasako Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovui, nes juodosios buhalterijos asus inspekcija tratina kiekvieną dieną ir ne po vieną. Tų įmonėlių vadovai irgi sako, kad taip nebedarys, bet juos inspektoriai vis tiek nurengia iki apatinių. Gal ir juos premjeras galėtų užtarti?
Premjeras sako, kad ateityje tokių dovanų (nemokamų kvietimų) Druskininkų meras nebedalys. Tegul tuos žodžius A. Butkevičius garsiai pasako Valstybinės mokesčių inspekcijos vadovui, nes juodosios buhalterijos asus inspekcija tratina kiekvieną dieną ir ne po vieną. Tų įmonėlių vadovai irgi sako, kad taip nebedarys, bet juos inspektoriai vis tiek nurengia iki apatinių. Gal ir juos premjeras galėtų užtarti?
Bronius Matelis

Druskininkų teritorijų pertvarkymų įstatymus, naudingus vienai įmonei, per vieną naktį priimanti ir tokiu būdu sudaranti tragišką situacija visoje šalies nekilnojamo turto rinkoje, A. Butkevičiaus vyriausybė žengė labai pavojingą žingsnį. Verslas visada linkęs įtarti, kad jų konkurentai užkulisiuose tariasi su valdžia, todėl įvairius konkursus laimi „pateptieji“ arba garsių politikų žentai.
Štai dabar A. Butkevičiaus patvirtino: nuo šiol įvairūs užkulisiniai susitarimai be jokių skrupulų bus įgyvendinami įstatymais ir atvirai, o jeigu reiks, tai ir per vieną naktį, skubos tvarka.

Kai Seimo rinkimai kybo ant nosies, o socialdemokratų valdymo laikotarpį statistika įvardija, kaip dar labiau padidinusį atotrūkį tarp turtingųjų ir vargšų, jokie A. Syso populistiniai žingsniai neva įvedant progresinius mokesčius, padėties nebegelbės. A. Sysas dar galėjo gelbėti padėtį, ir tai būtų buvę protinga, jeigu jis būtų paraginęs partijos bičiulius kuo greičiau atsiriboti nuo Druskininkų mero ir baigti tuos juodus darbelius su Druskininkų sklypais.

Korupcijos byloje minima ministro pirmininko sekretoriato vadovė D. Žiugždienės vingrybės ar Druskininkų mero socialdemokrato R. Malinausko ciniška poza (dėjau ant visų skersą), nėra vien tik premjero A. Butkevičiaus darbo vaisius. Šaknys kur kas giliau.

Jei teisybė, kad kovoje dėl Socialdemokratų partijos lyderio posto A. Butkevičius partijos senbuvį Z. Balčytį nugalėjo tik dėl to, kad jis įtakingiems verslininkams ir partijos bičiuliams pasirodė labiau stumdomas ir todėl sukalbamas, tai dabar ši jų lyderio savybė gali išlįsti socialdemokratams per gerklę.
R. Malinauskas – įtakinga figūra partijoje, pagal jo užmegztus naudingus ryšius su įvairių partijų deleguotais ministrais ir net kitų rajonų vadovais, jis yra kur kas įtakingesnis nei A. Butkevičius. Todėl R. Malinauskas leidžia sau ciniškai bendrauti su žiniasklaida ir opozicija. Tai poza žmogaus, kuris turi labai įtakingą užnugarį. Jis žino – jeigu jis skęs, tai paskui jį dugną gali grimzti labai daug visuomenėje teigiamai vertinamų socialdemokratų vadovų.
Bronius Matelis

A. Butkevičius jau daug kartų įrodė, kad keisti nuomonę gali du kartus per dieną, prisitaikydamas prie aplinkybių ir iš gilumos sklindančių patarimų. Tačiau tokį lengvai stumdomą politiką taip pat labai paprasta apstatyti savais mulkiais, dirbančiais tiems, kurie premjerą ir stumdo.

Būtų sunku patikėti, kad premjeras A. Butkevičius sekretoriato vadovę pasikvietė dirbti jau žinodamas apie keistus jos pomėgius. Teoriškai galėjo nežinoti ir apie savo pavaduotojo partijoje R. Malinausko pomėgį pamaloninti įtakingus politikus nemokamu poilsiu. Teoriškai. Bet praktiškai apie padėtį Druskininkuose jis tikrai žinojo, nes priiminėjo R. Malinausko aplinkai naudingus įstatymus. Žinojo, bet jis nieko padaryti jau negalėjo.

Dėl jo charakterio savybių premjero aplinkoje tiesiog natūraliai susiklostė tokie santykiai, kad jam nebūtina viską žinoti, o jeigu kas ir pasakoma, tai tik tam, kad priimtų „teisingus“ sprendimus, dar premjerui leidžiama retransliuoti kažkieno užgaidas, dažnai nuomonę keičiant net kelis kartus per parą.

Tada tų stumdytojų apetitas ima augti, o siautėti pradeda net ir sekretorės, ar, neduok Dieve, valytojos, staiga pasijutusios labai įtakingos. R. Malinauskas – įtakinga figūra partijoje, pagal jo užmegztus naudingus ryšius su įvairių partijų deleguotais ministrais ir net kitų rajonų vadovais, jis yra kur kas įtakingesnis nei A. Butkevičius. Todėl R. Malinauskas leidžia sau ciniškai bendrauti su žiniasklaida ir opozicija. Tai poza žmogaus, kuris turi labai įtakingą užnugarį. Jis žino – jeigu jis skęs, tai paskui jį dugną gali grimzti labai daug visuomenėje teigiamai vertinamų socialdemokratų vadovų.
Galvoju, kad socialdemokratai iki pat Seimo rinkimų turės rimtų bėdų ir galiu lažintis, kad, jeigu Socialdemokratų partijos reitingai pradės smarkiai kristi, A. Butkevičius tų, kurie kokią nors viziją turi, bus paragintas trauktis ir tai jis padarys nė kiek nesispyriodamas.
Bronius Matelis

Premjero blaškymasis jau tampa folkloro žanru ir netrukus patyčios gali užpildyti socialinius tinklus. Vienas tokių atvejų – Nacionalinio pareigūnų profesinių sąjungų susivienijimo (NPPSS) vadovo V. Banel pareiškimas.

Nors šiaip turėtų būti keista: prokurorų profsąjungos reformoms priešinasi, prieš naują socialinį modelį darbininkų profsąjungos piestu stojo, visoms vyriausybėms visos profsąjungos – rakštis gerklėje, o štai V. Banel užsipuolė premjerą dėl to, kad šis valstybei svarbių reformų nedaro ir nenaikina pasienio Lazdijų rinktinės.

Premjeras guli kaip tas šuva ant šieno ir nei pats ėda, nei kitam duoda. Profsąjungos vadovas pats prašosi reformų, nori racionaliau dirbti ir uždirbti, o A. Butkevičius, tikriausiai vėl gavęs vertingą patarimą, visą pasieniečių struktūros pertvarką paskutinę sekundė į stalčių įkišo.

„Jei premjeras Algirdas Butkevičius nenori spręsti įsisenėjusių problemų, pareigūnų bendruomenei įdomu, kokią viziją jis turi“, – klausia kantrybės netekęs V. Banel.

Mielieji, jis jokios vizijos niekada ir neturėjo. Viziją turi ir įgyvendina jo sekretorės, partijos pirmininko pavaduotojas R. Malinauskas ar socialdemokratas Utenos meras A. Katinas.

Dabar pabandykite atsakyti į klausimą, ar tikrai A. Butkevičius yra panašus į A. M. Brazauską? Apie šį žmogų sukosi visi partijos ir valstybės reikalai, jis, o ne jo aplinka nuspręsdavo, ką, kada ir kaip daryti. Todėl net ir jam pavojingais momentais jis išlikdavo lyderiu ir jis sprendė, kada jam iš politikos trauktis, o kada sugrįžti.

Galvoju, kad socialdemokratai iki pat Seimo rinkimų turės rimtų bėdų ir galiu lažintis, kad, jeigu Socialdemokratų partijos reitingai pradės smarkiai kristi, A. Butkevičius tų, kurie kokią nors viziją turi, bus paragintas trauktis ir tai jis padarys nė kiek nesispyriodamas.

Juk, pagaliau, ne jo reikalas, kas turi vykti ir vyksta vyriausybėje ar aplink ją. Ne retransliatorių tai reikalas. Kažkuria prasme daug kas priklausys ir nuo opozicinių partijų. Jau dabar yra rimto pagrindo skelbti įvairias antikorupcines akcijas, nukreiptas prieš Socialdemokratų partijoje įsivyravusias sovietinių laikų nepotizmo ir korupcijos apraiškas. Jei visuomenė bus pažadinta, tada ir bus galima vėl pasikalbėti apie socialdemokratų ir jų lyderio reitingus, apie žąsį ir nuo jos nubėgantį vandenį bei apie tai, ar tikrai A. Butkevičius ir A. M. Brazauskas yra politiniai dvyniai.

Nepotizmas valstybei pavojingas tuo, kad gali būti naudojamas kaip būdas palengvinti kitus korumpuotus veiksmus, siekiant pasisavinti didelį visuomeninį turtą. Apsidairykite, ar tai dar nevyksta jūsų pašonėje?