Energetinės nepriklausomybės ir saugumo Lietuvoje buvo siekiama ilgus metus. Iki šiol buvome priklausomi nuo „Gazpromo“. Buvo laikotarpių, kai vieną mėnesį Lietuvai teko mokėti už dujas net didžiausią kainą pasaulyje.
Siekiant energetinio savarankiškumo, ministro pirmininko Algirdo Butkevičiaus Vyriausybė nuėjo nelengvą ir prasmingą kelią. Visai Europai pavyzdžiu tapo suskystintų gamtinių dujų terminalo statyba. Iki regioninio magistralinio vamzdyno nutiesta svarbi terminalo dujų tiekimo jungtis. „Eurostato“ duomenimis, 2014 metais dujų kaina Lietuvoje nukrito daugiausiai Europoje.
Artėja į pabaigą Lietuvos ir Lenkijos elektros tilto „LitPol Link“ projekto įgyvendinimas. Jau šių metų pabaigoje „LitPol Link“ taps pirmąją elektros jungtimi, sujungsiančia Lietuvos ir Vakarų Europos elektros infrastruktūras. Taip pat šių metų pabaigoje planuojama baigti tiesti Lietuvą ir Švediją sujungsiančią „Nord Balt“ elektros jungtį, kuri mūsų valstybei padės diversifikuoti elektros energijos tiekimą ir sumažinti priklausomybę nuo vienintelio elektros tiekėjo Rytuose. Šiuo metu jau atlikta 95 procentai visų darbų.
Nuo 2013 metų sėkmingai pradėta sisteminė energetikos sektoriaus pertvarka, leidžia nuosekliai mažinti elektros ir šilumos energijos kainą vartotojams. Vyriausybei per dvejus metus pavyko elektros kainą sumažinti apie 13 procentų, o šilumos kainas – apie 20 procentų. Palyginimui, dešiniųjų partijų valdymo laikotarpiu – 2011–2013 metais elektros kaina buitiniams vartotojams augo 10 procentų, o vidutinė centralizuotai tiekiamos šilumos kaina nuo 2010 iki 2012 metų pakilo net 25 procentais.
Vyriausybės pastangų dėka, kitąmet elektros kainos ir vėl sumažės. Prognozuojama, kad namų ūkių elektros vartotojams elektros energijos kaina galėtų sumažėti iki 5,4 procentų tiems, kurie elektros energiją vartoja iš žemos įtampos tinklų ir iki 9 proc. buitiniams vartotojams, kurie elektros energiją vartoja iš vidutinės įtampos tinklų. Galutinė kaina paaiškės gruodžio mėnesį, jos viršutines ribas nustačius Kainų komisijai ir patvirtinus LESTO.
Tai lėmė Vyriausybės priimtas sprendimas 2016 metais nebeskirti Viešuosius interesus atitinkančių paslaugų (VIAP) lėšų elektros energijos gamybai gamtinių dujų termofikacinėse elektrinėse ir Lietuvos elektrinei Elektrėnuose. Taip pat matoma elektros kainos mažėjimo galimybė verslui dėl numatomos pigesnės elektros energijos kainos rinkoje, atsiradus galimybei ją importuoti iš Skandinavijos dėl naujos jungties su Švedija.
Kitais metais bus pereinama į antrąjį šilumos ūkio pertvarkos etapą. Prasidės bene didžiausių per pastaruosius 20 metų energetikos objektų – biokuro kogeneracinių elektrinių statyba Vilniuje ir Kaune. Pradėjus joms veikti, šilumos kaina vartotojams dar labiau atpigs.
Per Lietuvos Nepriklausomybės laikotarpį energetikos sistema pergyveno daug reformų. Tačiau energetikos sektoriui būtinas stabilumas ir darbų tęstinumas. Socialdemokratų Vyriausybės numatyti prioritetai ir bendras darbas drauge su Lietuvos mokslo įstaigų ir ekspertų potencialu, leidžia ir ateityje ne tik mažinti elektros energijos kainas vartotojams, sukurti vidaus energetikos rinką, bet ir užtikrinti ilgalaikį energetinį saugumą bei savarankiškumą.