Antrasis pagal dydį Lietuvos miestas, Kaunas, nuo nepriklausomybės neteko daugiau nei trečdalio gyventojų. Kasmet į Vilnių, Londoną, Oslą, Kopenhagą ar už Atlanto iškeliauja apie 10 tūkst. kauniečių. Čia studijuojantys dešimtys tūkstančių studentų irgi neužsibūna ilgesniam laikui.

Sostinės politika

Regioninė politika? Raktinis žodis, kuris kaip karšta bulvė vartosi Seimo narių ir brangių konsultantų, ruošiančių dar brangesnes studijas, lūpose. Vykdome, darome, bet... Statistiniai duomenys negailestingi.

Statybų sektorius bene geriausiai iliustruoja „regioninės politikos“ situaciją. Palyginkime. Vilniuje per pirmąjį šių pusmetį pastatyta 532 gyvenamieji namai ir 47 negyvenamosios paskirties (ofisai, sandėliai, gamyklos ir t.t.). Kaune atitinkamai 172 ir 20, Šiauliuose – 64 ir 5, Klaipėdoje 59 ir 7, Panevėžyje - 40 ir 3.

Daugiau statistikos? Prašom. Gimstamumo ir mirtingumo santykis, remiantis Lietuvos statistikos departamento duomenimis, visuose didžiuosiuose miestuose, išskyrus Vilnių, nuo 2008 metų yra neigiamas.

Pats dirbu versle ir žinau, ką reiškia rasti gerą specialistą...

Lygiuojamės į Rusiją?

Regioninė politika? Ar sostinės politika? Liūdna, bet atrodo, kad ne ką tesiskiriame nuo kaimynų, su kuriais nelabai norisi lygintis. Sakoma yra Rusija ir yra Maskva, kur koncentruojasi valdžios ir verslo elitas, vietos ir užsienio investicijos, šalies protai.

Sakote normalu? Manau, kad ne. Nebūsime mes Ryga. Nesame ir Londonas. Nenorime būti Maskva.

Norisi, kad būtų Lietuva, kurioje kiekvienas miestas ir miestelis yra svarbūs ir reikšmingi, kuriuose norėtų gyventi mūsų vaikai.

Klausimas aiškus. Koks atsakymas? Kada mūsų vaikai svajos apie prestižinį darbą Kaune, o ne Vilniaus ar Londono dangoraižiuose? Kada studentai planuodami studijas Kauno technologijos universitete neieškos mainų programos, kad galėtų įsitvirtinti lyderiaujančioje Vokietijos pramonės įmonėje? Kada jie kursis šalia savo tėvų, o šeimą planuose ne emigracijoje?

Investuok Kaune

Tada, kai mes suprasime, jog investicijas pritraukinėti reikia ne tik į sostinę.

Tada, kai mes suprasime, kad svarbu rūpintis ne tik užsieniečiais. Dar svarbiau yra savi, kuriantys darbo vietas ne vieną dešimtmetį.

Tada, kai suprasime, kad dirbančiam žmogui reikia ne tik geros darbo vietos, bet ir aplinkos, kurioje komfortabiliai jaustųsi ne tik jis, bet ir jo šeima: gerų mokyklų ir darželių, aukšto lygio universitetų, žalių ir sutvarkytų parkų, miesto aikščių, kuriose virtų kultūrinis gyvenimas ir saugumo.

Ir aišku tada, kai baigęs mokslus studentas (ne tik programuotojas, bet ir inžinierius) gaus geriau apmokamą darbą Kaune nei Vilniuje.

Investuok Lietuvoje? O gal geriau investuok Kaune, Alytuje, Klaipėdoje, Panevėžyje ar Šiauliuose.

Ką tu gali padaryti dėl savo miesto?

Visi puikiai žinome, Jungtinių Amerikos Valstijų prezidento Džono Kenedžio frazę „Neklausk, ką tavo tėvynė gali duoti tau, paklausk, ką tu gali duoti savo tėvynei“. Aš ją perfrazuočiau: „Neklausk, ką valstybė gali duoti tavo miestui, paklausk, ką tu gali jam duoti“.

O galime daug. Suvokime, kad tarnautojai, sėdėdami sostinėje, negali dirbti Kaunui, Panevėžiui ar Šiauliams. Finansų ir rinkodaros specialistai turi dirbti kiekviename mieste ir, grubiai tariant, pardavinėti Kauną, Panevėžį ar Šiaulius ir šių miestų privalumus.

Pardavinėti ne tik kitiems, bet ir saviems. Kad jie neperkeltų savo ofiso į Vilnių ar gamyklos į Estiją.

Kiekvienas miestas turi turėti agentūrą „Ivestuok mano mieste“. Čia turi dirbti profesionalai, kurių galvose suktųsi vienintelė užduotis „mes padarysime viską, ko jums reikia, kad kurtumėtės čia“.

Mes paruošime infrastruktūrą ten, kur jums reikia. Mes susitarsime su universitetais ir paruošime specialistus, kurių jums reikia. Mes padėsime prasibrauti pro biurokratinį savivaldybės aparatą. Jeigu reikia, mes pastatysime namą, apie kurį svajoja jūsų darbuotojo šeima...

Pirkite Kauną.