Toks Vilniaus miesto savivaldybės pareiškimas nustebino dėl kelių priežasčių.
Pirmoji, dar praėjusių metų pabaigoje specialistai, dalis tų pačių, pasisakė, kad aikštelė prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos yra netinkama dr. J. Basanavičiaus paminklui. Kodėl?
Dr. J. Basanavičiaus asmenybė, gyvenimas ir jo indėlis Lietuvai žymiai didesnis nei tapti žymeniu, kur įvyko Didysis Vilniaus Seimo posėdis. Ši Senamiesčio vieta yra perkrauta puikiais architektūros paminklas ar paminklinėmis kitų žymių vilniečių lentomis, todėl ši vieta nėra tinkama pagerbti mūsų tautinio atgimimo ir Nepriklausomybės atkūrimo patriarchą.
Suprantu, kad šiuo metu savivaldybėje madinga daryti priešingai, nei buvo priimti sprendimai praeitoje kadencijoje, bet, su visa tolerancija, tai jau įgauna komišką vaizdą, kuris dengia nepilnavertiškumo kompleksus.
Antroji, K. Sirvydo skveras buvo nagrinėjamas kaip gera alternatyva, tačiau ir tai dar nepakankama, kad būtų pagerbtas Tautos patriarchas. Nustebino savivaldybės atstovų pareiškime paminėta priežastis, kad planuojama atkurti žydų kvartalo statinius šioje senamiesčio vietoje.
Noriu priminti, kad dar 2004 metais, rengiant Vilniaus bendrąjį planą, buvo atlikta gyventojų apklausa, kurios metu absoliuti gyventojų dauguma pasisakė, kad Senamiestyje nereikia atkurti buvusio užstatymo K.Sirvydo ir Rūdininkų skveruose.
Gyventojai norėjo išsaugoti želdynus ir viešąsias erdves. Tam ir buvo pritarta tuometinėje Vilniaus miesto taryboje. Stebina savivaldybės atstovų norai grįžti prie idėjos užstatyti šias vietas.
Trečioji, nesuprantu, ką savivaldybės pranešime reiškia šios formuluotės: „atsižvelgus į ekonominę vertę” ir „galimybes suspėti laiku pastatyti paminklą”.
Ar pirmoji reiškia, kad norima padaryti kuo pigiau, dėl biurokratinės varnelės ataskaitose? Ir ką reiškia laiku? Iki 2018 metų daugiau nei dveji metai, tikrai daugiau nei pakankamas laikas pastatyti puikų paminklą, kartu sutvarkyti viešąją erdvę Vilniaus mieste. Paminklas parinktas, tai Rapolo Jakimavičiaus eskizas dr. J. Basanavičiaus paminklui, kuris buvo sukurtas dar 1930-aisiais metais. Gražu ir prasminga.
Priminsiu, kad Vilniaus miesto savivaldybė paminklą karaliui Mindaugui ir visą teritoriją aplink jį 2003 metais sutvarkė per 7 mėnesius.
Kviečiu nežeminti dr. Jono Basanavičiaus asmenybės ir jo nuopelnų mūsų šaliai. Jei ne jis, tai šiandien paminklus svetimiems statytume.
Priminsiu, kad kiekvienų metų vasario 16 d. valstybės vadovai gėles deda prie patriarcho kapo Rasose ir tokią asmenybę teturime vieną. Dr. J. Basanavičiui pirmininkaujant 20 Lietuvos Tarybos narių paskelbė Lietuvos nepriklausomybę ir daktaras pirmasis pasirašė Nepriklausomybės aktą.
K. Sirvydo skveras yra daug geresnė vieta paminklui nei aikštelė prie Lietuvos nacionalinės filharmonijos, tačiau verta nagrinėti ir kitas, alternatyvias vietas, pavyzdžiui, Gedimino prospekte prie Lukiškių aikštės ar Seimo, taip pat neužmiršti Tauro kalno, ant kurio turėjo stovėti „Tautos namų” pastatas.
Laiko turime ir padarykime gerai.