Kruvina Pilnatis virš Europos pateka po 33 metų pertraukos. Nuo ano kruvino supermėnulio tiek visko nutiko. Vienas po kito mirė trys Blogio imperijos valdovai. Paskutinis su ašara atsisveikino per TV. Lietuva išsilaisvino. Išnyko kolchozai, partkomai ir ateizmas. Entuziastingai mokėmės gyventi iš palūkanų. Paskui iš juodo darbo Londone ir kitur. Atsirado internetas, laptopai, mobiliakai, feisbukas ir permanentinis reemigranto Užkalnio disputas su emigrantais veidaknygėje.
Vokietijos susivienijo. NATO ir ES ėjo į Rytus. Baigėsi istorija. Ir vėl prasidėjo. Kaip visada, rusiškai: Maskvos karais Čečėnijoje, agresija prieš Gruziją ir Ukrainą. Arabai atrado internetą ir iš to džiaugsmo surengė pavasario festivalį. Kuris nušlavė diktatorius. Ir leido iš naujo atrasti Europą.
Kruvinajam Mėnuliui nušvietus Europos laukus, geležinkelius ir autobanus, iš pietų į šiaurę judėjo pavargusių pabėgėlių lavinos. Kurios ėjo į Vokietiją. Kuri Europai buvo svarbiausia net tada, kai patys vokiečiai to kratėsi, o štai dabar Vokietija tapo dar ir svarbiausia valstybe arabų pasauliui.
Nemunai ir dunojėliai seko, pabėgėlių srautai – ne. Prieš pat raudonąjį Mėnulį entuziazmą ėmė prarasti net šaltoji Skandinavija. „Mūsų socialinės apsaugos sistema neatlaikys pabėgėlių antplūdžio, Norvegija neįstengs priimti visų, todėl reikia daugiau nuveikti tuose regionuose, kur kilo humanitarinė krizė“, išmąstė Norvegijos premjerė E. Sulberg.
Norvegiją šįmet pasieks 20 000, Vokietiją – milijonas pabėgėlių. Kanclerė A. Merkel kreipėsi į vokiečius, ragindama prisiminti prieš 25 metus vykusį Vokietijų susivienijimą. Kai Rytų vokiečiai masiškai plūdo į Vakarus, ir visiems visko ten užteko. Dabar sirai masiškai plūsta į suvienytą Vokietiją, ir niekam nieko nebeužtenka. Kanclerė prašo vokiečių prisiminti bent 1989-ųjų jausmą. O mūsų – priimti bent tūkstantį sirų.
Apsukusi keistą ratą per porą raudonųjų mėnulių Stalino pasaulinės revoliucijos vizija pildosi – jei tikėsime Norvegijos premjere E. Sulberg: kai visi gyvens blogai, nebebus kur bėgti. Lietuva sutiko priimti tūkstantį. Bet Lietuva – ne dydis. Tik principas. Pabėgėliai traukia ne į Lietuvą.
Karinis Sirijos problemos sprendimas taip pat pavėluotas. ES yra zona, laisva nuo sprendimų. ES stebint karą į Siriją įsirioglino Rusija. O kur Rusija, ten – konfliktas ir karas kaip procesas. Ilgas, su daug aukų, skurdo, be ateities. Abchazija, Pietų Osetija, Padniestrė, Čečėnija, Krymas su tuščiais palūdimiais. Ir Lugandonija – gražiausias deimantas V. Putino vaizdinių imperijos karūnoje.
Kas labiausiai kelia nerimą stebint pabėgėlių klausimo svarstymą? Tai, kad diskursas – vis dar ne politinis. Jis perdėm humanistinis. Kiek šaržuojant, net ES šalių vadovų mitinguose, iš vienos pusės kaunasi „humanistai“, iš kitos – „fašistai“. Vieni rėkia, kad pabėgėlių jokiu būdu negalima priimti, kad kvotos yra blogai. Kiti taip pat jausmingai atrėžia, kad pabėgėlius reikia priimti, aiškina apie artimo meilę ir europines vertybes.
Ir vienoje, ir kitoje pusėje teatrališkai grąžomos rankos, keikiami kitaip galvojantys. O pabėgėliai vis plaukia ir eina: gyvi, konkretūs žmonės. Problema nemažėja, ji pučiasi, grasindama abu diskurso dalyvius, nepriklausomai nuo požiūrio, prigirdyti toje pačioje pelkėje.
Tuos, kurie jau čia, būtina priimti – čia ne ginčo objektas. Ką darysime su tais, kurie pabėgėlių stovyklose Turkijoje, Libane? Kurie ateis kitąmet. Ką daryti, kad srautas sustotų? Kaip užbaigti karą Sirijoje? Panašu, kad mes, europiečiai, jau net mąstome, kad kažkas kitas mūsų problemą privalo spręsti už mus. Kas tik ES nekeikia JAV, o štai bėda, ir vėl žiūrime į Ameriką. Bet JAV su B. Obama šįkart irgi tik žiūrėjo. Tada priėjo KGB papulkininkis: „Ej, sūtraukos, aš noriu laisvai taškytis Ukrainoje, o jūs matau, irgi, bl.. turite čia problemą, tai mainomės?“
Šeštadienį Rusija atidavė Estijai iš jos pagrobtą ir spėtą nuteisti saugumietį E. Kohverą. Ženklas? Kodėl ne? Lugandonijos banditai beveik nebeapšaudo Ukrainos pozicijų ir neslepia, kad taip liepė Kremlius. Ženklas? Turbūt. Rusijai reikia žūtbūt nusikratyti Vakarų sankcijų, kurios baigia ją pribaigti ekonomiškai. Ir štai V. Putinas gauna progą priversti mus rinktis – jo įtakai palikta Ukraina arba nesibaigiantis karas Sirijoje su tokiais pat pabėgėlių srautais į ES?
Kas siūloma? Sirijos dujų laukų ir pačios Sirijos padalijimai. Plius užmerkti vieną akį į Ukrainos ateitį. Karas Sirijoje nenaudingas JAV. Pabėgėlių srautas karą Sirijoje apskritai pavertė ES problema Nr.1. Nei JAV, nei ES neturi noro kišti nosies į Siriją, o štai Rusija gali tapti tarpininke tarp B. Assado ir Vakarų. Taip po Krymo užgrobimo, Malaizijos keleivinio lėktuvo numušimo ir nešvaraus karo dėl Lugandonijos Kremliau klika gali stebuklingai išsinerti iš karo gyvatės odos ir grįžti prie Vakarų stalo. Su Krymu ir iki geresnių laikų užšaldytu konfliktu Rytų Ukrainoje.
Žiūrint iš Vilniaus varpinės, nieko gero. V. Putinas tik atideda ėjimą prieš mus – iki kito patogaus laiko. Tačiau ko kito galime tikėtis, kai tiki, kad visus konfliktus galima išspręsti taikiai, kai tik stebi, kuomet šalia ES sienų tai pietuose, tai rytuose vyksta žiaurus karas?
Sirijos ir pabėgėlių krizės sprendimas kažkuo panašus į žemaičių barzdočiaus A. Kontrimo sukurtą 1385 kg svorio dviratį. Visas pasaulis bando kurti kuo lengvesnes transporto priemones, o žemaitis žemę nosimi arė, kad tik dviratis būtų sunkesnis. Tekiniai – iš girnų. Per tris minutes – 20 metrų. Kuriam galui toks dviratis? Iš žemaičių lėtumo dar kartą pasijuokti?
Stebint pabėgėlių krizę juokas seniai nebeima. Šviečiant kruvinai Mėnulio pilnačiai paskutinis Europos barbaras 0,4 km/h greičiu stenėdamas kasasi keliu Telšiai-Palanga. Ir žemaičio dviračio, ir Europos politikos ratai – iš girnų.
