Aštrių diskusijų kyla ir vertinant nuveiktus darbus eksportui skatinti, taip pat analizuojant, kas ir kiek prisideda prie eksporto rodiklių mažėjimo ar didėjimo. Noriu pabrėžti, kad pirmiausia eksportą vykdo VERSLININKAI, o ne Ūkio ministerija, VšĮ „Versli Lietuva“ ar kita valstybės institucija. Valstybės institucijos privalo įsiklausyti į verslo poreikius ir ieškoti būdų sudaryti kuo palankesnes sąlygas plėsti eksporto mastą, eksportuoti kuo kokybiškesnę, konkurencingesnę, tarptautinius standartus atitinkančią produkciją.
Vienas iš Ūkio ministerijos uždavinių – skatinti eksporto augimą. Noriu atkreipti Jūsų dėmesį į tai, kad pagal galiojančius teisės aktus negalime tiesiogiai remti eksporto. Turime ieškoti priemonių, kaip netiesiogiai verslui pagelbėti užkariaujant naujas rinkas ar plėsti eksporto mastą.
Tai darome remdami verslo dalyvavimą parodose, verslo misijose, sertifikatų įsigijimą, organizuojame renginius, pasitelkiame ekonominės diplomatijos priemones, rengiame vizitus. Pastarieji, ne paslaptis, būna vertinami ne tik teigiamai. Oponentai dažniausiai klausia, ar vertėjo vykti ir kokie rezultatai. Norint rasti naujų rinkų, neužtenka vieno vizito. Kai kuriose šalyse prireikia ne vienerių metų darbo tam, kad jos patikėtų mūsų šalies verslo galimybėmis. Skirtingos kultūros, skirtingas suvokimas, skirtingi požiūriai.
Ar teisingą kelią pasirinkome, kokį poveikį jis daro, galime pamatuoti žvelgdami į ilgalaikę perspektyvą. Ekonominių santykių užmezgimas reikalauja kantrybės ir ilgalaikio bei nuoseklaus darbo. Kai kuriose šalyse kultūriniai skirtumai nulemia, kiek oficialių valstybės institucijų vizitų reikės, kad mūsų šalies verslas galėtų pradėti derėtis dėl galimybių patekti į rinkas. Šiuo atveju kalbu apie Azijos rinką.
Strateginiuose dokumentuose yra nustatytos prioritetinės eksporto kryptys. Ūkio ministerija nuolat atlieka verslininkų apklausas apie jų poreikius ir eksporto planus ir pagal tai formuoja eksporto skatinimo politiką. Šiuo metu patvirtintos prioritetinės eksporto rinkos sutampa su realiais verslo lūkesčiais ir juos skatina valstybės institucijų parama.
Atsižvelgus į rinkos dydį ir augimo potencialą, aktyvų Lietuvos verslo interesą, eksportuotojams palankias sąlygas, geografinį aspektą, rinkos paklausos atitiktį Lietuvos eksporto galimybėms ir eksporto tendencijas, nustatytos trys lygiavertės prioritetinių eksporto rinkų grupės ir kriterijai, kuriais remiantis skatinamas eksportas. Pirmosios grupės tikslas – išlaikyti ir stiprinti pozicijas šalyse, į kurias yra eksportuojama didžioji dalis produkcijos – pernai 51 proc. viso šalies eksporto teko Švedijos, Vokietijos, Norvegijos, Suomijos, Jungtinės Karalystės, Prancūzijos, Lenkijos, Belgijos, Danijos, Nyderlandų, Latvijos, Estijos rinkoms. 2015 m. I pusmetį ši dalis siekė 68 proc. viso eksporto.
Antroji grupė sudaryta siekiant diversifikuoti produkciją ir mažinti riziką. Į Rusiją, Ukrainą, Baltarusiją, Kazachstaną, Azerbaidžaną, Jungtines Amerikos Valstijas, Turkiją, Italiją 2014 m. eksportavome 38 proc. savo prekių ir paslaugų. 2015 m. I pusmetį į antrąją grupę Lietuva jų eksportavo 17 proc.
O trečioji šalių grupė siejama su naujų galimybių, nišų paieška ir įsiliejimu į naujas rinkas. Tai Kinija, Pietų Korėja, Izraelis, Japonija, Indija, Brazilija, Argentina, Kanada, Meksika, Čilė, Turkmėnistanas, Moldova, Armėnija, Gruzija, Malaizija, Indonezija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Pietų Afrikos Respublika, Vietnamas, Omanas, Mongolija. 2014 m. eksportas į šias šalis sudarė 2 proc. viso paslaugų ir prekių eksporto. 2015 m. I pusmetį į trečiąją grupę eksportavome 4 proc. visos eksporto dalies.
Visos minėtos rinkos prioritetizuotos ir segmentuotos atsižvelgus į jų specifiką ir išsikėlus tikslus, kurių jose per tam tikrą laiką siekiama. Tačiau globalus pasaulis nuolatos keičiasi, tad akylai stebime situaciją ir kartu su verslu priimame sprendimus dėl krypčių ir prioritetų peržiūros. Operatyviai reaguojame į rinkoje susidariusį poreikį.
Pavyzdžiui, atsižvelgus į verslo poreikį Ūkio ministerijos iniciatyva sukurta nauja eksporto skatinimo priemonę „Expo sertifikatas LT“. Šio investicinio įrankio tikslas – paremti įmonių, norinčių eksportuoti, gaminių ir paslaugų sertifikavimo išlaidas, kad įmonės galėtų teikti kokybiškus ir tarptautinius standartus atitinkančius gaminius ir paslaugas. Didžioji dalis numatomos sertifikuoti produkcijos planuojama eksportuoti į ES šalis.
Ši priemonė sulaukė milžiniško pasisekimo. Per pirmąjį kvietimą buvo numatyta paskirstyti 600 tūkst. eurų ES investicijų, tačiau, sulaukus paraiškų už kelis kartus viršijančią kvietimui skirtą lėšų sumą, nutarta finansuoti daugiau projektų – kvietimo suma padidinta iki 1,15 mln. eurų. Tinkamais pagal priemonę „Expo sertifikatą LT“ pripažintuose 48 projektuose numatoma iš viso sertifikuoti beveik 300 produktų ir paslaugų, t. y. elektroniniai prietaisai, medicininė įranga ir priemonės, statybinės medžiagos, skydiniai ir karkasiniai namai bei jų sistemos, vaistiniai preparatai ir kita. Prognozuojame, kad kai kurių įmonių sertifikuotos produkcijos eksportas augs kartais ir augs ne nuo nulio (pvz., per trejus metus nuo 1 mln. eurų iki 8 mln.).
Kita didelio susidomėjimo sulaukusi Ūkio ministerijos priemonė įmonių eksportui skatinti –„Naujos galimybės“. Ši parama skirta įmonėms, ieškančioms naujų rinkų ar plečiančioms eksportą ir ketinančioms dalyvauti užsienio šalių tarptautinėse parodose, mugėse.
Ūkio ministerijos užsakymu 2014 m. pradžioje buvo atliktas ES struktūrinės paramos poveikio smulkiajam ir vidutiniam verslui vertinimas, kurio rezultatai parodė, kad įmonių, gavusių paramą pagal priemonę „Naujos galimybės“, apyvarta augo 15 proc. projektų įgyvendinimo metais. Buvusi populiari praėjusiu finansiniu laikotarpiu, ši priemonė ir toliau išlaiko verslo susidomėjimą. Šių metų pradžioje paskelbto kvietimo teikti paraiškas pagal priemonę „Naujos galimybės“ rezultatas – 17 asocijuotų verslo struktūrų, eksportą skatinančių įstaigų projektų, kuriuose dalyvaus 390 įmonių, nutarta skirti 4,22 mln. eurų ES investicijų.
Bendrai finansavimą gavusiuose projektuose dalyvaus 390 įmonių 262 renginiuose (parodose, mugėse, verslo misijose). Pagrindinės šalys, į kurias orientuojamasi, – Vokietija, Prancūzija, Jungtinė Karalystė, Norvegija, Suomija. Be ES šalių, numatyta eksportuoti ir į JAV, Kanadą, JAE, Rytų Europos šalis. Planuojamas 144,77 mln. eurų bendras visų projektų įmonių eksporto augimas per 3 m. po projektų įgyvendinimo pabaigos.
Aiškiai suprantame, kad vykdant eksporto plėtros programas svarbu koncentruotai ir tikslingai naudoti ribotus išteklius. O tam reikalinga tikslingesnė eksporto rinkų ir sektorių prioritetizacija.
Tam būtina atsižvelgti tiek į jau praktinę patirtį ir šalies pirminius pranašumus, tiek ir sėkmingus kitų valstybių tarptautiškumo didinimo modelius.
Ūkio ministerija inicijavo diskusijas su valstybės institucijomis dėl eksporto prioritetinių rinkų sąrašo išgryninimo ir (ar) susiaurinimo, kartu su VšĮ „ Versli Lietuva“ atlikome rinkų analizes, peržiūrėjome sektorinius strateginius dokumentus, kuriuose rinkos skirstomos remiantis įvairiais kriterijais, įvertinome turimas verslo apklausas ir analizes. Ūkio ministerijos koordinuojama iniciatyva yra išgryninti eksporto rinkas ir atskirti prioritetines eksporto rinkas: tikslines ir perspektyvias ilguoju ir trumpuoju laikotarpiais. Jas identifikavus vertinant ilgalaikę ir trumpalaikę perspektyvą rengiami atskiri veiksmų planai, siekiant pritaikyti reikalingas priemones ir užtikrinti efektyvų išteklių panaudojimą.
Noriu pabrėžti, kad eksporto rodikliui įtakos turi ne tik eksporto paramos priemonės, bet ir kitos priemonės ir veiksmai, kurie prisideda prie bendro verslumo lygio kėlimo: konkurencingumo skatinimas, inovacijų diegimas, investicijų pritraukimas. Tik sukūrę konkurencingą, inovatyvią ir paklausą turinčią produkciją mūsų gamintojai galės konkuruoti ir žengti į naujas rinkas.