Šios savaitės įvykiai dar kartą įrodo, kad mūsų šalyje tam tikrų partijų atstovai skirtingai supranta Tėvynės sąvoką, vieniems ji – Lietuva, antriems reikalinga kita.
Šalčininkuose vėl vyksta streikai lenkų mokyklose. Kur mes einame? Sakote, į ateitį? Bet ar sukursime tą ateitį mano krašte, jei dabartinė valdžia gyvena praeitimi? Taip, mes esame tautinė mažuma, bet ar mes nesame Lietuvos Respublikos piliečiai?
Kaip galima kasmet dirbtinai kelti tą pačią problemą švietimo srityje dėl lietuvių kalbos egzaminų, kiek galima kasmet aiškintis dėl jaunimo rezultatų ir taip skatinti nelygybę tarp šalies jaunųjų piliečių?
Gal vertėtų apie lietuvių kalbos rezultatus susimąstyti iš kitos pusės – juk kokie pedagogai – tokie ir rezultatai. Atsakymas vienas: tol, kol kai kurių politikų galimai asmeniniai interesai bus viršesni ir politinis alkis bus toks didelis, tol mes ieškosime kaltų ten, kur jų nėra. Bet baikime šia nesąmones.
Norėčiau kreiptis į mano krašto žmones. Mielieji kraštiečiai, būdama jūsiškė, suprantu, kaip sunku būna kartais kovoti dėl savo tikslų mūsų krašte, kaip apmaudu, kai nepadeda tie, už kuriuos atidavei savo balsą, bet prašau niekada nenuleiskite rankų. Link mūsų krašto siekių einama, ir nors kelias vingiuotas, politiškai sudėtingas, bet mes jį įveiksime.
Tikiu savo krašto žmonėmis, tikiu jų darbštumu, jų nenumaldomu troškimu dirbti dėl mūsų visų gerovės, tikiu, kad kartu mes sukursime kitokį Šalčininkų krašto rytojų. Aš noriu, kad mano kraštas klestėtų, kad mūsų lėšos būtų naudojamos pagal poreikį, o ne galimai išlaidaujama pagal asmenines užgaidas.
Siekiu, kad kiekvienų metų savivaldybės finansinėje ataskaitoje mūsų esamos valdžios įsiskolinimai mažėtų, o pajamos didėtų. Noriu, kad savivaldybėje valstybės tarnyboje dirbantys asmenys savo darbe vadovautųsi galiojančiais teisės aktais ir būtų kompetentingi spręsti mūsų visų problemas, ypač noriu, kad mūsų savivaldybės tarnautojai tarnautų žmogui, o ne žmogus jiems.
Ir koks skirtumas, kokia kalba mes šnekame, kokias dainas dainuojame, ar kaip suvokiame pasaulį? Jei mes nešame pridėtinę vertę savo Tėvynei, kraštui, būkime tokie, kokie esame, nes tik laisvai mąstantis žmogus sugeba nebijoti priespaudos, drąsiai mąstyti ir elgtis – jokios politinės intrigos jam neturi įtakos. Ir dar, mielas jaunime, kreipiuosi į jus. Argi jums yra skirtumas, kokioje mokykloje jūs mokotės? Netikiu, nes žinau, kad mano kraštas yra jaunų ir talentingų žmonių žemė, kurie įveiks visas problemas, o ir lietuvių kalbos egzaminas – ar tai būtų lenkų, ar lietuvių mokykloje – jums netaps kliūtimi, norint pasiekti savo svajones ir tikslus.
Išvada viena: mažiau klausykite politinių intrigų, nes jie tik kelia savo reitingus prieš Seimo rinkimus. Daugiau dirbkite, mokykitės, švieskitės, integruokitės į savo šalies gyvenimą ir vadovaukitės principu: „Šaliai manęs reikia – aš ateinu“. Taip, mes Šalčininkų rajone esame skirtingų kultūrų žmonės, bet tai mus ir vienija!