Tai jam (K. Masiuliui) kainos po euro įvedimo pakilo, o Lietuvos statistikai to nepastebi, tai socialinės nelygybės GINI indeksas Lietuvoje mažėjo per vienintelį laikotarpį – A. Kubiliaus valdymo metus. O dabar štai jis aiškina, kad, cituoju, „socialdemokratų dominuojamos koalicijos nuolat planuoja deficitinį biudžetą ir vis didina valstybės skolą“, bei teikia „aiškiaregiškas“ įžvalgas apie valstybės skolą ir biudžeto deficitą ateičiai.

Jei dėl infliacijos padidėjimo po euro įvedimo K. Masiulis tik manipuliuoja statistiniais duomenimis ir žmonių emocijomis, tai dėl GINI indekso jis net nesugeba manipuliuoti skaičiais, o tiesiog meluoja!
GINI indeksas, kuris rodo pajamų nelygybę tarp turtingiausiųjų ir vargingiausiųjų šalies gyventojų, Lietuvoje sumažėjo 2006-2007 metais, kai valdė socialdemokratų vadovaujamos koalicijos, ir taip, 2011-2012 metais, atslūgstant krizei, kai valdė konservatoriai-liberalai.

Tačiau 2009-ais ir ypač 2010-ais (o tada irgi valdė konservatoriai-liberalai) GINI indeksas didėjo. 2013-2014 metais (teisingai, valdant socialdemokratų vadovaujamai koalicijai) jis irgi padidėjo, tačiau paprastai GINI indeksas už paskutinius porą metų yra dar tikslinamas.

Štai „Eurostato“ publikuojamas GINI indeksas 2005-2014 metais:

2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
36,3 35 33,8 34,5 35,9 37 33 32 34,6 35

Reikėtų nepamiršti, kad socialinės (ne)lygybės mastą ir pobūdį vertinti tik vienu indeksu nėra labai moksliškai kompetentinga... Tačiau vertėtų prisiminti, kad konservatoriai-liberalai su ekonomine krize kovojo skurdžiausiai gyvenančiųjų sąskaita. O tai labai daug pasako ir apie konservatorių moralę...

Pažvelkime vėl, nemeluojant ir nemanipuliuojant skaičiais, ką apie Lietuvos valstybės skolos ir biudžeto deficito dinamiką sako „Eurostatas“:

2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012 2013 2014
Biudžeto deficitas* -1,4 -0,3 -0,3 0,8 -3,1 -9,1 -6,9 -8,9 -3,1 -2,6 -0,7
Valstybės skola* 18,7 17,6 17,2 15,9 14,6 29 36,2 37,2 39,8 38,8 40,9

* Nuo bendrojo vidaus produkto (BVP)

Beje, kaip rodo Statistikos departamento duomenys, 2014 metais buvo pirmas kartas nuo 1999 m. (tada duomenis pradėjo teikti Statistikos departamentas), kai Lietuvos centrinės valdžios ir savivaldybių biudžetai buvo subalansuoti, t.y., išlaidos neviršijo pajamų. Kas čia tada tokie atsakingieji? Socialdemokratai ar konservatoriai?

Tiesa, K. Masiulis savo paskutiniame komentare, guosdamasis, kad A. Kubilius su pavydu žiūri į estus, nes, vėl cituoju, teigia, kad „nuo 1997 m. Estija siekė turėti subalansuotą biudžetą, t. y., išleisti tiek, kiek surenka iš mokesčių, o visa tai, ką surenka viršaus, atidėti „juodai dienai“. Chm. Pasirodo, kad K. Masiulis pamiršo ne tik socialinių mokslų metodologijos pagrindus, bet ir tai, kad 1996-2000 metais Lietuvoje valdžioje buvo konservatoriai, net be koalicijos partnerių... Kas tuomet konservatoriams (tam pačiam A. Kubiliui per tuometinę krizę ir jo pirmtakui G. Vagnoriui prieš krizę) trukdė būti kaip estams?

Dėl ekonomikos ir valstybės finansų ateities prognozių... Kompetentingas prognozes paprastai teikia Finansų ministerija, Lietuvos bankas ar tarptautinės finansinės institucijos. Po dviejų savaičių Finansų ministerija jas ir pateiks...

O kol kas, atsakant į K. Masiulio replikas, kad „Jeigu šiandien skolintis galima pigiai, tai nereiškia, kad taip bus po metų, penkių ar dešimties“, tepasakyčiau, "pigesni pinigai" nepravalgomi ar išdalinami, o panaudojami valstybės skolai mažinti, bei pateiksiu keletą Finansų ministerijos skaičių.

Šį birželį centrinės valdžios sektoriaus skola birželį sumažėjo beveik 60 mln. eurų, ir ji turėtų sudaryti 36,4 proc. prognozuojamo 2015 metų BVP. Birželio mėnesį Finansų ministerija vidaus rinkoje nominalia verte išplatino 66,0 mln. eurų obligacijų ir 7,8 mln. eurų taupymo lakštų, o išpirko 9,6 mln. eurų taupymo lakštų. Užsienio kreditoriams grąžinta 0,7 mln. eurų paskolų, užsienio rinkose išpirkta 10 mln. eurų nominalios vertės obligacijų emisija. Atsižvelgus į pritaikytas finansines išvestines priemones skola birželio mėnesį buvo 12726,7 mln. eurų. Tai sudarė 34 proc. prognozuojamo 2015 metų BVP.

Jei atsakant labai trumpai K. Masiuliui, jei jis iki šiol nesuprato: Algirdo Butkevičiaus vadovaujama Vyriausybė sugeba išlaikyti pusiausvyrą tarp, viena vertus, fiskalinės drausmės ir kaupimo „juodai dienai“, ir, antra vertus, nedarbo, skurdo ir socialinės nelygybės mažinimo, gyventojų pajamų didinimo bei atitinkamai vartojimo, darbo vietų ir ekonomikos augimo skatinimo.

O pačiam K. Masiuliui lieka palinkėti būti sąžiningesniam ir... pasiskaityti socialinių mokslų pagrindus...