Šis projektas Lietuvai buvo reikalingas įtvirtinant dujų tiekimo saugumą, taip pat įvertinant susidariusios geopolitinės situacijos keliamus pavojus. Tačiau tai, jog SGD terminalas yra per didelis, per daug galingas ir pernelyg brangus, buvo jau žinoma prieš 5-6 metus.
Visų pirma, savivaldybėms sparčiai pereinant prie biokuro naudojimo šilumos ūkiuose, gamtinių dujų poreikis šalyje jau nebe toks didelis. Šių pasikeitimų mastas yra kardinalus - 2000 metais tik 2 proc. šilumos energijos buvo pagaminama iš biokuro, o 2014 metais jau net 48,2 proc. Todėl suvartojamų dujų kiekiai smarkiai mažėja – skaičiuojama, jog šilumos ir elektros gamybai praėjusiais metais dar buvo reikalinga 468 mln. kubinių metrų dujų, o šiais prieiks jau tik 420 mln. kubinių metrų.
Todėl gaila, jog pasitvirtino mūsų niūrios prognozės – vartotojai realaus kainų mažėjimo dėl brangesnės terminalo gamtinių dujų kainos visai nepajaučia, o greičiau dar ir permoka už šią prabangą.
Tai atsiliepia ir mūsų verslo konkurencingumui. Tai kiek panaši situacija, kuomet varguolis, pasiėmęs visas savo santaupas bei dar pasiskolinęs, įsigyja Mercedes, šluosto nuo jo dulkes ir su juo net nevažinėja, nes neturi pinigų degalams. Skirtumas tik tas, jog mes už terminalo laivą-saugyklą „Independence“ mokame net ne išperkamąją nuomą, o jį tiesiog nuomuojamės – sutartyje nėra numatyta nei laivo likutinė vertė, nei laivo saugyklos kaina.
Energetinė nepriklausomybė yra būtina, tačiau už protingą kainą. Labai puiku, jog socialdemokratų Vyriausybė dabar ieško išeičių, kaip sumažinti terminalo išlaikymo kaštus, tačiau ji yra tapusi buvusios konservatorių vyriausybės sprendimų įkaite. Norvegų kompanijai „Hoegh LNG“ SDG terminalo laivo nuoma yra labai pelningas sandoris – už „Independence“ nuomą per 10 metų sumokėsime ne mažiau 689 mln. JAV dolerių ( apie 626 mln. eurų). Todėl nenuostabu, jog norvegai atsisako Vyriausybės siūlymo leisti jį išsipirkti anksčiau nei baigiasi sutartis.
Galima sakyti, jog sudarydami šią sutartį nuogi šokome tiesiai į dilgėles - Suskystintų gamtinių dujų terminalo įstatymas, kuris nustatė suskystintų gamtinių dujų terminalo eksploatavimo reikalavimus buvo priimtas tik po to, kai Vyriausybė jau buvo paskyrusi SGD terminalo projekto įgyvendinimui „Klaipėdos naftą“, o pastaroji – sudariusi sutartį dėl laivo nuomos. Tai reiškia, jog bendrovė „Klaipėdos nafta“ projektą pradėjo įgyvendinti vos ne savarankiškai.
Baisiai skubėdama konservatorių Vyriausybė nebandė pagalvoti apie kitas alternatyvas –terminalo laivo išperkamąją nuomą ar įsigijimą. Dar 2011 metais bendrovė Hoegh LNG Ltd. užsakė dvi plaukiojančias SGD saugyklas už 500 mln. JAV dolerių. O mes dar didesnę sumą sumokėsime tik už vieno laivo- SGD saugyklos nuomą. Net ir visa neekonomiškos terminalo veiklos strategija buvo begėdiškai brangi – laikinosios Seimo komisijos ataskaitoje teigiama, jog už konsultacijų paslaugas bendrovei „Fluor S. A.“ sumokėta apie 38 mln. litų
Daugelis faktų, susijusių su šiuo projektu, atrodo neracionalūs ir keisti. Visas personalas laivo aptarnavimui yra „išnuomotas“ dešimčiai metų. Inžinerinis personalas yra internacionalinis – jame dirba norvegai, kroatai, vienas latvis ir kiti, o aptarnaujantis personalas yra filipiniečiai. Manau, jog inžinerinį personalą užtektų nuomotis dvejiems metams, o per tą laiką paruošti savo specialistus. Tai būtų ne tik pigiau, bet ir būtų sukurtos darbo vietos vietiniams inžinieriams.
Už visus šiuos sprendimus pirmiausia atsakingas ne Seimas, o buvusi Andriaus Kubiliaus vadovaujama Vyriausybė, skubėjusi įgyvendinti ne itin skaidrų ir racionaliai nepasvertą projektą. Beje, šio projekto iniciatoriai buvo pamaloninti aukščiausiais Lietuvos Respublikos apdovanojimais.
O dabar premjerui Algirdui Butkevičiui ir socialdemokratų Vyriausybei tenka skubiai spręsti, kaip sustabdyti visą šį mokesčių mokėtojų švaistymąsi pinigais, kad energetinė nepriklausomybė kainuotų pigiau kiekvienam vartotojui.