Į Vilnių atvyksta ne tik turistai iš kitų šalių, bet ir lietuviai, kurie atvažiuoja aplankyti sostinės, pasigrožėti ja. Pažiūrėjus dar plačiau, į Vilnių atvykstama ne vien pramogauti, čia žmonės atvyksta lankyti savo vaikų studentų, sergančių giminaičių, kurie gydomi sostinės ligoninėse, ir, susiklosčius situacijai, jiems tenka apsistoti viešbučiuose, tokiu atveju, jiems greičiausiai taip pat teks mokėti pagalvės mokestį.
Pagalvės mokesčio pagrindimas – naudojimasis Vilniaus miesto infrastruktūra, bet naujausi įvykiai, deja, demonstruoja, jog mes neturime kuo girtis. Turime skaudžius atvejus dviračių takuose, turime neišspręstą automobilių kamščių problemą. Tad, gal visų pirma susitvarkykime miestą taip, kad jis išties būtų patrauklus turistui, o tuomet jau galima mąstyti apie mokesčius?
Sutinku, kad pasiturintiems turistams šis mokestis neatrodys toks skaudus, tačiau mūsų miestą lanko ne tik turistai, kurie gali viską sau leisti, bet ir tie, kuriems tenka labai atsakingai planuoti savo finansus. Jiems šis mokestis tikrai bus juntamas.
Vilniaus miesto savivaldybė, visų pirma, turi savarankišką funkciją – plėtoti turizmą, tai yra įtvirtinta vietos savivaldos įstatyme ir ši pareiga yra viena iš svarbiausių viešinant Vilnių, kad būtų galima skatinti vietinį verslą, jog turistai, atvykę į Vilnių, išleistų čia savo pinigus.
Įvedant pagalvės mokestį, tikriausiai, visų pirma turėtume skaičiuoti ar šis mokestis nesutrukdys turistams atvykti į Vilniaus miestą. Deja, bet, pasižiūrėjus viešoje erdvėje pateiktą dabartinį paskaičiavimą, kiek bus surinkta lėšų iš šio mokesčio, nėra numatyta net jokių prielaidų, kad turistų skaičius didės. Yra tik „sausi“ duomenys kiek bus surinkta lėšų lyginant ne su turistų skaičiumi, o su būsimais mokesčio įkainio kilimais. Ir kas yra tikrai apmaudu, kad tos lėšos greičiausiai bus gaunamos ne iš užsienio turistų, į kurį šis mokestis ir turėtų būti nukreiptas, bet ir iš Lietuvos gyventojų.
Turizmą skatinti, visų pirma, reikėtų ne mokesčiais, o sprendžiant infrastruktūros problemas. Tragedija įvykusi Vilniaus dviračių takuose, tik dar kartą parodė savivaldybės neveiklumą. Per keletą savaičių nuo įvykusios tragedijos, kai nesaugioje Vilniaus dviračių takų atkarpoje žuvo dviratininkas, saugumo klausimas vis dar nėra išspręstas, pastatyti naują kelio ženklą, kurio žmonės gali nepastebėti, tai nėra problemos išsprendimas.
Šiai dienai, kiek girdime iš žiniasklaidos pati Vilniaus miesto savivaldybė nėra išsiaiškinusi kiek yra skolų, kiek pajamų, vis dar yra tiriamos įvairiausios schemos, neva, paliktos buvusios valdžios. Tad galima suprasti, jog Vilniaus miesto savivaldybė vis dar neturi aiškios Vilniaus miesto vizijos ir strategijos, kaip tą viziją įgyvendinti. Vis dar priiminėjami epizodiniai sprendimai, kurie tiesiog yra reakcija į tos dienos situaciją, be jokios toliaregiškos vizijos į ateitį.
Labai gerai, kai savivaldybė derina įstatymus bei sprendimus su bendruomene, bet bendruomenė nėra vien tik verslo atstovai. Priimant sprendimą dėl kompensacijos privačius darželius lankantiems, tartis buvo pakviesti būtent privačių darželių atstovai ir su jais pasirašomi memorandumai, ta pati situacija yra matoma ir pagalvės įstatymo atveju, ir šį kartą yra tariamasi, derinama su verslo atstovais. Šis mokestis yra aktualus ne tik viešbučių ir kavinių atstovams, jis svarbus ir smulkiesiems prekybininkams, ir muziejininkams ir visiems Vilniaus miesto gyventojams. Kaip jie žiūri į šį mokestį? Mano nuomone, dėl šio įstatymo įvedimo reikalinga daug platesnė diskusija, įtraukiant ir Vilniaus miesto gyventojus, kad būtų gauta kuo objektyvesnė nuomonė, nes vienaip ar kitaip galutiniame rezultate tai atsilieps būtent Vilniaus miesto gyventojui. Mažės turistų – mažės prekių ir paslaugų pardavimas, tuomet bus surenkama mažiau mokesčių.
Vilniaus meras Remigijus Šimašius ne kartą viešoje erdvėje minėjo, kad pagalvės mokesčio Vilniuje nebus tol, kol nebus nuspręsta, kokia juridine forma bus įregistruotas skrydžių skatinimo fondas, mat iš šio mokesčio surinktas lėšas jis tam ir planuoja panaudoti. Kyla keletas esminių klausimų: Koks šio fondo tikslingumas? Kaip surinktos lėšos bus panaudotos?
Man, kaip Vilniaus miesto gyventojui, kaip žmogui, kuriam rūpi sostinės ir jos žmonių ateitis, kyla tokie patys klausimai. Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacija, su kuria yra tariamasi dėl šio mokesčio įvedimo detalių, taip pat išsakė nemažai abejonių. Fondą galima pavadinti įvairiai, bet turi būti aiški fondo vizija, aiškus planas, kad žmonės suprastų, jog pinigai bus panaudoti vienam ar kitam tikslui pasiekti ir kokie bus žingsniai link norimo rezultato.
Jei šiuo fondu išties norima pritraukti turistų, tai kas konkrečiai su surinktomis lėšomis bus daroma? Sarkastiškai paklausiu: Gal ir turistams bus mokamos 100 eurų kompensacijos? O gal tai būdas įvairiausiomis priemonėmis ieškoti finansų, padengti priimtą Vilniaus miesto savivaldybės sprendimą dėl kompensacijų mokėjimo privačių darželių verslo skatinimui? Kyla tikrai pagrįstų abejonių, kad to fondo lėšos, kaip jis bebus pavadintas, ilgainiui, tiesiog gali tapti puikiu instrumentu finansuoti kitus Vilniaus miesto savivaldybės sprendimus, kurie sukurs papildomų skylių biudžete, visiškai užmirštant turizmo plėtojimą.