Tokiam Vyriausybės siūlymui dar turi pritarti Seimas.
Šis sprendimas brendo seniai ir, sakyčiau, per ilgai. Senokai vyko diskusijos apie privalomo priešmokyklinio ugdymo įvedimą ir daug kas tikėjosi, kad tai bus padaryta nuo šio rugsėjo. Tiesą sakant, aš taip pat. Tačiau pradėjusi dirbti švietimo ir mokslo ministre supratau, kad tam nei Švietimo ir mokslo ministerija, nei dalis savivaldybių nėra pasirengusios. Paprasčiausia nenumatyta vietų visiems naujai ateisiantiems vaikams, nors tų naujų – vos keli tūkstančiai. Nes jau dabar, dar nesant priešmokykliniam ugdymui privalomu, šias grupes mokyklose ir darželiuose lanko per 90 proc. šešiamečių.
Labai gaila, kad buvo daugiau kalbama apie sprendimus nei ruošiamasi juos įgyvendinti. Ir apmaudu, kad viešojoje erdvėje formuojama nuomonė neva aš atšaukusi pirmtako sprendimą dėl privalomo priešmokyklinio ugdymo. Nebuvo nei tokio sprendimo, nei tinkamo pasirengimo. Tad ir atšaukti nebuvo ką.
Visada buvau ankstyvojo ugdymo šalininkė. Ir norėčiau išsklaidyti tų žmonių, ypač tėvų abejones, kurie mano, kad vaikas iki mokyklos turi augti namuose.
Vaikas į mokyklą turi ateiti jau pasirengęs būti kolektyve, bendrauti su bendraamžiais, mokėti susikaupti ir laikytis tam tikrų taisyklių, gebėti klausytis, išgirsti, pasakoti. Mokinių pasiekimų tyrimai rodo, kad priešmokyklines grupes lankiusiems vaikams kur kas geriau sekasi mokytis mokykloje. Ilgalaikiai tarptautiniai tyrimai liudija apie teigiamą ankstyvojo ugdymo naudą visam tolimesniam žmogaus gyvenimui.
Ankstyvajam vaikų ugdymui skiriamas vis didesnis dėmesys visoje Europoje. Kai kurios šalys ankstina privalomo mokymosi pradžią, į mokyklą keliauja keturmečiai – penkiamečiai.
Lietuva kol kas nesirengia ankstinti pirmokų amžiaus, nors tokių diskusijų jau pasigirsta. Dabar svarbiausia, kad visi vaikai turėtų lygias galimybes į sėkmingą mokymosi pradžią pirmoje klasėse. Kiekvienas pedagogas pasakys, kad iki mokyklos namuose augusiems vaikams paprastai būtų sunkiau įsilieti į kolektyvą, sunkiau mokytis, kebliau susirasti draugų. O juk pirmieji žingsniai mokykloje ypač svarbūs. Todėl ir norime, kad visi šešiamečiai lankytų priešmokyklines grupes.
Noriu pasakyti visiems tėvams, kad ugdymas priešmokyklinėje grupėje nėra pamokos, o priešmokyklinė grupė nėra mokykla. Vaikai mokosi stebėdami, tyrinėdami, žaisdami. Tokio amžiaus vaikai sunkiai išsėdėtų suoluose ilgesnį laiką.
Šešiamečiai susipažįsta su raidėmis ir skaičiais, tačiau pagrindinis priešmokyklinio ugdymo tikslas nėra išmokti skaityti ir rašyti. Priešmokyklinėje grupėje vaikai mokosi bendrauti su bendraamžiais ir suaugusiais, būti ir veikti kolektyve, draugauti ir spręsti problemas. Šie įgūdžiai tiek mokykloje, tiek žmogaus gyvenime labai svarbūs. O mes visi norime, kad mūsų pirmokai ateitų į mokyklą pasitikėdami savimi ir kitais, kad jie gautų viską, kas geriausia.