Mus supanti aplinka pateikia akivaizdžius to įrodymus: susiduriame su klimato kaita, mažėjančia biologine įvairove, augančia globaline migracija į turtingus kraštus. Didėja turtiniai ir socialiniai skirtumai. Ieškant minėtų problemų sprendimų jau daugiau nei dvidešimt metų Europoje kuriama darnaus vystymosi (“žalioji”) politika.
Kadangi „žalioji‘‘ darnaus vystymosi politika apima ir ekonominius, ir socialinius, ir aplinkos apsaugos aspektus, ji dažnai glaudžiama ir įgyvendinama socialdemokratiniuose judėjimuose ir partijose. Puikūs tokio požiūrio pavyzdžiai yra Vokietijos bei Skandinavijos valstybių politiniai judėjimai bei politinės koalicijos prieš ir po rinkimų rezultatų paskelbimo.
Darnaus vystymosi koncepcijos pagrindą sudaro trys lygiaverčiai komponentai – aplinkos apsauga, ekonominė plėtra ir socialinis vystymasis. Paskutiniais apklausų duomenimis Lietuvos gyventojai siekia vis sveikiau gyventi, populiarėja eko-iniciatyvos bendruomenėse, o įvykęs patariamasis referendumas dėl atominės elektrinės ir gyventojų aktyvumas jame, parodė piliečių dėmesį “žaliosioms” energetikos temoms. Senas veiklos tradicijas turinti Lietuvos socialdemokratų partija turėtų padėti kurti ekologišką, socialiai atsakingą, atvirą Lietuvą, skleisti ekologiškos valstybės įvaizdį Lietuvoje ir už jos ribų.
Globalizacija vis akivaizdžiau parodo, kad Žemėje negalime tvarkytis vieni, kad visus žmones saisto mums žinomi ir nežinomi ryšiai, kuriuos pažeidus pasekmės gali būti katastrofiškos.
Vyraujančią vartotojišką visuomenę turėtų pakeisti darnios plėtros idėjos plačiąja prasme , nes tai ne tik plėtra ar ekonomikos vystymosi dėsniai, bet ir pasaulėžiūra, gyvenimo būdas, kuris apima visas šiuolaikinio žmogaus gyvenimo sritis. Šiuolaikinė socialdemokratija be „žalumo“ neįmanoma, nes nuoseklus kairysis spręsdamas socialines problemas negali viską matuoti tik gyventojų materialinės gerovės augimu. Mūsų įpročiai ir ekonomika pagrįsta nepamatuoto vartojimo augimu sukelia krizę. Pasaulyje galime surasti nemažai vietų, kur žmonės gyvena skurdžiau negu mes, bet yra laimingesni, o mes turime daugiau, bet jaučiamės nelaimingi.
„Žalioji“ darnaus vystimosi politika socialdemokratiniam mąstymui turėtų būti labai artima, kita vertus čia galima realizuoti pačias geriausias idėjas atmetant radikalųjį žalumą, kuris dažnai prasilenkia su gyvenimo realybe ir per daug veikiamas siaurų interesų grupių (pvz. skalūnų dujų projektas). Gausi Lietuvos socialdemokratų partija yra daug atsparesnė radikalumui, taigi galėtų nemažai prisidėti prie rinkėjų elektorato gausinimo skirdama daugiau dėmesio aplinkosauginėms-žaliosioms idėjoms.
Dabar taip nėra. Neatsiranda tarp mūsų politikų, kurie norėtų pakovoti, laimėjus rinkimus, už svarbią Aplinkos ministeriją, kurios interesų sfera labai plati, praktiškai apima visas ūkio bei socialines sritis: kraštovaizdis bei teritorinis planavimas, gyvoji gamta, saugomos teritorijos, miškai, gyvenamasis būstas, pramonė, atsinaujinanti energetika, investicijos į savivaldybių ūkio plėtrą, hidrometeorologija ir kt. Ji galėtų tapti svarbi socialdemokratinių-žaliųjų idėjų skleidėja.
Manau, anksčiau mes turėjome tikrai gerų Aplinkos ministerijos vadovų, pastaruoju metu ji vis užleidžiama kitiems, o jie vykdo nepaliaujamas reformas...